Pirmasis „miniTrips“ mėnuo - kelionės, jų užkulisiai ir rezultatai

Pristatydamas šios vasaros „Bernex Projektų“ naujienas daugiausia akcentavau „miniTrips“ kelionių dienoraštį. Kaip ir minėjau, šis birželio pabaigoje arba liepos pradžioje turėjęs startuoti nekasdienis ir, pagal planus, net nekassavaitinis projektas - tai įvairių kelionių Vilniuje ir Lietuvoje aprašymų dienoraštis.

Projektas startavo, ir, keista, jog pasisuko visiškai kita puse, nei planavau. Teigiau, jog pagrindinė „miniTrips“ vienadienių kelionių dienoraščio dalis bus „Vilnius Trips“ maršrutai po Vilnių pėsčiomis. Vien todėl, jog abejojau, kad surasiu tiek laiko, galimybių ir norėsiu leisti lėšas dažnoms išvykoms po kitas gyvenvietes. Tačiau realybė visgi buvo kitokia - per mėnesį apkeliautos 4 gyvenvietės, 3 iš jų jau aprašytos. „Vilnius Trips“ - gerokai mažiau, vos 2 įveikti maršrutai, ir tik vienas jų aprašytas.

Kaip kuriami įrašai?

Pripažinsiu, jog „miniTrips“ projekto vykdymas užima žymiai daugiau laiko, nei tikėjausi. Realiai vienam įrašui tenka paaukoti apie 3 dienas. Kodėl tiek daug? Viskas vyksta maždaug taip:

1-osios dienos antroji pusė - PLANAVIMAS. Žiūrinėdami stočių žemėlapius pasirenkame vietą, į kurią vyksime. Jei skaitote „miniTrips“ įrašus, tikriausiai pastebėjote, jog būtent traukiniai yra mūsų prioritetas ir į visas aprašytas gyvenvietes mes ten vykome būtent šiuo transportu. Kodėl? Atsakyti galėčiau taip: traukiniai - mums patinkantis, patogus, pigus ir tikslus kelionių būdas, todėl pirmąsias keliones vykdome būtent geležinkelių pagalba. Aišku, anksčiau ar vėliau išsekus galimiems maršrutams teks žvalgytis ir į kitus kelionių būdus.

Taigi, kai įvykdome pasirinkimą, puolu google'inti, ką toje gyvenvietėje galima rasti - pradedant nuo lankytinų objektų, baigiant parduotuvėmis ar net mokslo įstaigomis. Jei keliaujame į gyvenvietę dėl konkretaus objekto (pvz., į paskutinėje kelionėje aprašytą Trakų Vokę - dėl išlikusio dvaro ir parko), atitinkamai kinta ir paieškos kriterijai.

Sužymėjęs visus objektus žemėlapyje kartu nubrėžiu ir, mano manymu, optimaliausią maršrutą, tuomet turimą variantą siunčiu kartu su manimi keliaujančiam žmogui. Jis pateikia savo siūlymus ir taip galiausiai patvirtiname galutinį kelią, kuris, savaime suprantama, kelionių metu dėl atrandamų objektų kartais nežymiai kinta, tačiau didžioji dalis numatyto maršruto išlieka stabili.

2-oji diena - KELIONĖ. Kitą dieną laukia pagrindinė kelionės dalis - pati kelionė. Nuvykstame iš karto suplanuotu laiku ir beeidami įamžiname visus suplanuotus objektus bei visa kita, ką atrandame. Žinoma, pradėjus keliauti sustoti nesinori, todėl kelionėms paskirtomis dienomis išėjęs apie 10-11 valandą ryte namo grįžtu tik aptemus, paskutinių autobusų pagalba. Nei pakankamai laiko, nei noro grįžus po ilgos dienos dar sėdėti ir rašyti „miniTrips“ dienoraščio įrašą dažniausiai nebebūna.

3-oji diena - APRAŠYMAS. Kad įspūdžiai nenublanktų, stengiuosi viską kuo skubiau aprašyti jau kitą dieną po kelionės. Deja, su nuotraukų atranka, istorinės, pažintinės ir kitokios informacijos paieškomis ir tikslinimu, visos kelionės aprašymo kūrimui dažniausiai tenka skirti didžiąją dalį dienos. Aišku, jog negaliu iššvaistyti visos dienos vien tik rašymui, todėl dažniausiai dalis kelionės aprašymo gimsta ryte, o likusi - vakare ar, nesuspėjus, net naktį.

4-oji dienos rytas - PUBLIKAVIMAS. Atlieku paskutinius redagavimus, klaidų paieškas ir įrašo stilistikos sutvarkymus. Tai padarius belieka publikuoti įrašą ir apie tai paskleisti žinią socialiniuose tinkluose.

Taigi, grubiai skaičiuojant vienam įrašui yra paskiriamos trys dienos (pirma ir ketvirta - tik po pusiaudienį). Iš tiesų, nors tai ir užima nemažai laiko, „miniTrips“ projektu džiaugiuosi, nes stipriai papildžiau savo žinių apie aplinkines vietoves bagažą. Aprašymų kūrimas man pačiam asmeniškai naudingas visa informacija, kuria sužinau, o kelionės padeda pabėgti nuo miesto šurmulio ir bent truputį pasijusti, lyg atostogaučiau. Labai norėčiau tikėtis, jog visa informacija, kurios stengiuosi pateikti kuo daugiau, artimiau su apylinkėmis supažindina ir skaitytojus.

Noriu patikslinti, jog į visas keliones, žinoma, vykstu ne vienas, tačiau informacijos paieškomis, aprašymų kūrimu ir tiksliu kelionių planavimu užsiimu tik aš pats, todėl tai ir užtrunka gana daug laiko. 

Štai toks nedidelis pasakojimas, kaip beveik kas savaitę gimsta nauji „miniTrips“ įrašai. 

Pirmojo mėnesio kelionės

O dabar trumpai apie tai, ką, galbūt, praleidote - visi pirmojo projekto mėnesio įrašai su patalpinimo datomis:

• Pabradė (2014-06-30). Pirmoji iš projekto metu aplankytų gyvenviečių. Aplankytas ne tik pats miestelis, bet ir netoliese esantis Karkažiškės kaimas.
• Vilnius Trips: Karoliniškės - Žalieji ežerai (2014-07-13). Pirmasis pasivaikščiojimas po Vilnių. Aprašomi ir objektai pakeliui - Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, Šeškinės ozas, praeinami mikrorajonai.
• Trakai (2014-07-20). Žvilgsnis į daugeliui pažįstamą miestą truputį kitu kampu. Nes Trakuose yra tikrai daugiau, nei vien tik pilis saloje.
• Trakų Vokė ir Aukštieji Paneriai (2014-07-28). Keturių valandų kelionė atokesniuose sostinės rajonuose. Trys objektai: Trakų Vokės dvaras kartu su parku, Panerių memorialas bei apleistas Panerių geležinkelio tunelis.

Dar dvi kelionės (vienas „miniTrips“ žygis ir vienas „Vilnius Trips“ pasivaikščiojimas) yra įvykdytos, tačiau jų aprašymus paliksiu rugpjūčio mėnesiui. O jau netrukus planuojame nuvykti į dar vieną gyvenvietę.

Kelionių statistika

Kad būtų įdomiau, sudarinėju visų kelionių statistiką. Kol kas, kol aplankyta gana nedaug, bendra statistika nėra įspūdinga, tačiau tikiuosi, jog per rugpjūčio mėnesį kai kurie šių skaičių bent jau padvigubės. Taigi, trumpi faktai remiantis tik iki liepos pabaigos aprašytomis kelionėmis:

• Traukiniuose bekeliaudami jau praleidome 3 valandas ir 27 minutes.
• Traukiniais įveikėme apie 170 kilometrų.
• Kelionių metu pėsčiomis įveikėme apie 56 kilometrus.
• Kelionėms išleidome tik 16,60 Lt (~ 4,81 EUR)

Ir tai - tik pati pradžia...

Kaip dėl kitų žadėtų projektų atnaujinimų?

Kadangi „miniTrips“ užima daugiau laiko nei planavau, kitiems dalykams - tinklaraščio įrašams bei archyvinių video talpinimui - nelabai liko laiko. Labai tikiuosi per rugpjūtį surasti truputį laiko, kad bent kažkiek pradėti vykdyti ir šiuos pažadus.

Apie visus naujus „Bernex Tinkaraščio“, „miniTrips“ įrašus, video ir visa kita informuoju soc. tinklo „Facebook“ puslapyje. Tapkite „Bernex.lt“ erdvės gerbėju ir nieko nepraleiskite!

Skaityti toliau...

VASAROS NAUJIENA: „miniTrips“ - vienos dienos kelionių sostinėje bei Lietuvoje dienoraštis, ir kiti vasaros planai

Kartais nutinka taip, jog tarp daugybės darbadienų atsiranda laisva diena. Norisi nesėdėti namuose ir nuveikti ką nors įdomaus ar pamatyti kažką naujo. Bet ką daryti, kai atrodo, jog nėra ką veikti?

Mūsų atsakymas - išeiti pasivaikščioti! Jau netrukus, kitos savaitės pradžioje, pradėsime vienadienių kelionių dienoraščio projektą „miniTrips“. Tai - ne tik pasibastymų pėsčiomis po sostinę maršrutai, bet ir išvykos į apylinkes, kitus miestus bei nedideles gyvenvietes. Dalinsimės, kur buvome, kiek keliavome, kiek išleidome, o visu tuo galėsite pasinaudoti norėdami susiplanuoti savo išvykas.

Ne paslaptis, jog dažnas miestų gyventojų net į pakankamai netoli esančias parduotuves užsuka su savo transportu ar pavažiuoja autobusu. O kartais reikiamas atstumas - vos stotelė. Projekte sieksime įrodyti, jog Vilnius nėra tokio dydžio miestas, jog kiekvienam tikslui reikėtų keliauti kokiu nors transportu. Ir tai pradėsime jau netrukus nuo nedidelio 20 kilometrų prasiėjimo per keletą iš mikrorajonų...

Visi pasivaikščiojimų sostinėje maršrutai mūsų komandos narių bus išbandyti realybėje, o ne pateikti „iš akies“. Dalindamiesi savo nueitais maršrutais taip pat įvertinsime, kurie iš jų tinkami dviratininkams, kuriose vietose galėsite pamatyti ką nors įdomaus, bei kur rasti parduotuves nenukrypstant nuo suplanuoto kelio. Naudodamiesi pasiūlymais ne tik gerai ir sveikai praleisite laiką lauke, bet ir galėsite pažinti Vilniaus pakraščius, miegamuosius rajonus iš arčiau.

Tačiau kartais atrodo, jog tradicinis nuvykimas į miesto centrą ar pasivaikščiojimas savo mikrorajone bus toks pats nuobodus, kaip ir sėdėjimas namuose. Ką daryti tuomet? Metas keisti kryptį ir keliauti toliau! Tačiau čia atsiranda didžiausia kliūtis - pinigai. Ir vėl atrodo, jog visi planai žlugs...

Tačiau viskas nėra taip blogai! Tereikia apsidairyti ir pamatysite, jog už nedidelę sumą, kurią išleistumėte vakarą leisdami miesto kavinėse, restoranuose ar baruose, galite pasidaryti gana neblogą pažintinę vienos dienos ekskursiją į apylinkes ir pažinti savo gimtąją šalį iš arčiau.

Antroji „miniTrips“ projekto dalis skirta trumpoms, vienadienėms kelionėms po Lietuvą. Pagrindinis tikslas - pamatyti kuo daugiau per vieną dieną ir už kuo mažesnę kainą.

Kelionių startas - Vilnius. Iš čia vyksime į kitas gyvenvietes ar apylinkes, todėl lėšų, išleistų transportui skaičiavimai bus artimiausi sostinės gyventojams, tačiau stengsimės, kad lankomų gyvenviečių maršrutų pasiūlymai būtų kuo išsamesni, šiek tiek supažindintų su vietos istorija ar kitais įdomiais faktais, todėl jie bus aktualūs visiems. Norime, jog maršrutai šiek tiek būtų orientuoti ir į Geocaching'u besidominčius keliautojus, nes tai - vienas geriausių aktyvaus laisvalaikio būdų, puikiai padedantis pažinti ir apylinkes.

Su „miniTrips“ šią vasarą planuojame pradėti nedideles vienadienes keliones netoli sostinės esančiuose miestuose bei gyvenvietėse. Tikimės, jog bėgant laikui galėsime išsiplėsti ir toliau, ir pasiekti ne tik šiaurės, bet ir vakarų Lietuvą. Daugybės išvykų kol kas negalime pažadėti, bet juk ši vasara - tik pati projekto pradžia.

„miniTrips“ veiks atskirai nuo „Bernex Tinklaraščio“, kitu adresu. Daugiau informacijos apie kelionių dienoraščių projektą sužinosite sekdami Bernex.lt erdvės naujienas Facebook tinkle. „miniTrips“ startas - jau kitą savaitę.

Kiti planai

Vasarą taip pat atgis „Bernex Tinklaraščio“ erdvė. Po dviejų mėnesių sąstingio laikotarpio nauji įrašai grįžta į tinklaraštį. Pirmieji jų jau parašyti ir pasirodys kitos savaitės metu.

Archyve taip pat pavyko rasti filmuotų vaizdų, kuriais pernai nepasidalinome. Tai - ir Bernardinų sodo atidarymas praėjusią vasarą, ir pasirodymai iš festivalio „Vilnius Music Week“ trečiosios dienos, ir kitos sostinės renginių akimirkos. Visa tai šią vasarą bus patalpinta į tinklaraščio „YouTube“ kanalą.

Taip pat aktyviai svarstome dėl naujų socialinių eksperimentų vykdymo. Praėjusių metų popierinių pažinčių skelbimų socialinis eksperimentas pastaruoju metu buvo tapęs populiariausiu savaitės įrašu.


„Bernex Projektų“ vasara startuoja jau kitą savaitę! Sekite informaciją Facebook tinkle.

Skaityti toliau...

„Geocaching“ - atrask Lietuvą ieškodamas lobių!

Beveik neabejoju, jog jūsų namų apylinkėse yra lobis, o gal net ne vienas. Tačiau neskubėkite sandėliuke ieškoti kastuvo ir pradėti atkasinėti visko aplink. Kalba eina ne apie senovinius, o apie šiuolaikinius, XXI-ojo amžiaus lobius. Ir visas paieškų procesas vyksta kiek kitaip nei įsivaizduojate...

Kas yra „Geocaching“?

„Geocaching“ - tai ne tik žaidimas, tai - aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuo metu yra daugiau nei 6 milijonai vadinamųjų lobių ieškotojų visame pasaulyje ir daugiau nei 2 milijonai paslėptų lobiukų.

Ši pramoga startavo 2000-aisiais, o dabar yra išplitusi daugelyje valstybių. Smagu tai, jog lobiukų slėpimu užsiima patys žaidėjai, todėl jų pilna visur - pradedant didmiesčiais, miesteliais, kaimais, baigiant gūdžiais miškais, apleistomis bei išvis negyvenamomis vietovėmis.

Lietuvoje yra gana nemaža lobiautojų bendruomenė, o taip pat ir pakankamai daug lobiukų - jų užregistruotų visoje mūsų šalies teritorijoje jau yra virš 3 tūkstančių. Štai taip atrodo bendras geocaching' lokacijų Lietuvos teritorijoje vaizdas:

Tai, visgi, kas yra tie lobiai?

Lobiai, žinoma, nebus filmuose matytos skrynios pilnos aukso dirbinių. Vadinamieji geocaching'o lobiukai, geriau žinomi kaip cache'ai - tai įvairių dydžių ir formų dėžutės, kurių pagrindinė turinio dalis - lapelis arba knygelė.

Visi cache'ai yra užregistruoti internete, oficialioje internetinėje svetainėje geocaching.com. Lobiai gali būti slepiami beveik visur viešose vietose, tačiau pagrindinis jų tikslas - atvesti žmones prie gražių, kuo nors ypatingų lokacijų, o jei tokių nėra - pateikti kokių nors užduočių, kad ieškoti būtų įdomiau.

Lobiukus slėpti gali visi, tačiau jokiu būdu nepulkite iškart pradėti to daryti. Palikite tai slėpimo taisykles nusimanantiems seniesiems bendruomenės nariams, o kai patys būsite suradę bent apie šimtų jų ir turėsite patirties bei idėjų, tai padaryti galėsite ir jūs.

Kaip viskas vyksta?

Kiekvienas iš lobių turi savo koordinates, kurias galite rasti lobiuko puslapyje geocaching.com svetainėje arba mobiliojoje programėlėje. Lengvesnis būdas, žinoma, naudotis mobiliuoju telefonu, o internetinėje svetainėje registruoti jau rastus lobiukus, planuoti, kuriuos reiktų paimti, ieškoti atsirandančių naujų.

Norėdami surasti cache'ą, turėsite keliauti nurodytomis koordinatėmis. Telefono programėlės palengvins darbą, parodydamos tikslią vietą. Beliks GPS imtuvo dėka žingsniuoti link reikiamo taško žemėlapyje. Kas viskas būtų dar tiksliau ir lengviau, galite pasinaudoti dar viena telefonų savybe - kompasu, kuris nurodys lobiuko kryptį nuo jūsų vietovės.

Atsidūrę reikiamoje vietoje turite ieškoti pačio cache'o - dėžutės, vadinamojo konteineriuko. Koks jis turi būti ir maždaug kur jo dairytis sužinosite iš lobiuko aprašymo, kuriame dažniausiai taip pat pateikiama istorija ar nedidelis aprašymas vietovės ar objekto, prie kurio atsidūrėte.

Jei aprašymas nieko konkretaus nenurodo ir visiškai nenutuokiate, kur pradėti ieškoti, pasižiūrėkite užuominą (ang. hint). Ten dažniausiai parašoma, kokio tipo yra cache'as (pvz., „magnetinis“), arba ties kur jo ieškoti (pvz., „senas medis, šaka“).

Kai randate dėžutę, atidarykite ją, suraskite lapelį arba knygelę (vadinamąjį logbook), ir ten pasirašykite vardu, kuriuo esate užsiregistravęs puslapyje geocaching.com. Dabar jau oficialiai esate radęs šį lobį.

Dėžutėje, priklausomai nuo jos dydžio, gali būti ir kitų daiktų. Juos galite išsimainyti, bet jokiu būdu ne pasisavinti! Norėdami ką nors pasiimti, būtinai palikite atitinkamos vertės daiktą dėžutėje.

Atlikę pasirašymo procedūrą, dėžutę uždarykite. Būtinai įsitikinkite, jog viską supakavote teisingai, kad viduje esantys daiktai nesušlaptų ar neišbyrėtų. Tuomet cache'ą padėkite tiksliai į tą vietą, kurioje jį radote. Įsitikinkite, kad jis nebus lengvai pasiekiamas geocaching'u nesidomintiems žmonėms, kurie lobiuką galėtų pasisavinti ar sunaikinti.

Svarbiausia, jog viską darytumėte tik tada, kai aplink nėra jus stebinčių akių. Įsitikinkite, kad nieks nemato, kaip išimate ar padedate cache'ą. Stenkitės nesukelti įtarimo ieškodami ir neperženkite ribų - neniokokite aplinkos (atminkite, jog lobiukus draudžiama užkasinėti), viską darykite ramiai. Ieškodami šalia didelio žmonių kiekio, vaidinkite, jog kažko laukiate arba šiaip apžiūrinėjate. Jei pamiršite šiuos patarimus, lobiuko ieškojimą bent tuo metu galite praleisti, nes saugiai visko padaryti nebepavyks. Geriau ženkite toliau, o apmąstę, kurioje vietoje jis visgi galėtų būti, galėsite po kurio laiko grįžti ir tęsti paieškas.

Jei viską padarėte teisingai, nepamirškite užregistruoti savo radimo geocaching.com puslapyje. Susiraskite lobiuką, spauskite „Log your visit“ ir trumpai parašykite, su kuo jį radote, kas jums patiko, kaip sekėsi ieškoti, o jei nenorite rašyti jokių pasakojimų, įrašykite keturias raides - TFTC (thanks for the cache).

Noriu pradėti ieškoti. Ko reikia?

Norint pradėti lobiauti, jums tereikės išmaniojo telefono bei tušinuko. Tai visos reikalingos priemonės paprastesnių lobių paėmimui. Kalbant plačiau, taip pat jums prireiks nemažai kantrybės, noro nepasiduoti, mąstymo, o jei nuspręsite žygiuoti prie sudėtingesnių lobių - fizinės jėgos, taip pat nebijoti sušlapti, išsipurvinti, kopti aukštai ar lipti į pakankamai nesaugias vietas. Viskas priklauso nuo to, kokiu sudėtingumo lygiu nuspręsite apsiriboti.

Geocaching'ui reikės specialios programėlės mobiliąjame telefone. Jei turite telefoną su Android sistema, turite du pagrindinius pasirinkimus - nemokamai platinamą „c:geo“ arba apie 25 litus kainuojančią „Geocaching“ oficialią programėlę. Asmeniškai man antras variantas bent jau šiuo metu patinka labiau, nors seniau naudojau „c:geo“ ir jokių didelių nusiskundimų neturėjau.

Jei turite mobilųjį telefoną su kitomis operacinėmis sistemomis, programėlės geocaching'ui ieškokite atitinkamose programėlių parduotuvėse. Jų tikrai yra visose pagrindinėse platformose.

Skirtinga išvaizda, skirtingi dydžiai

Cache'o visur paslėpti nepavyks - lokacija jam turi būti gerai apgalvota. Lobiukas neturėtų mirkti vandenyje per lietų, neturėtų įšalti lede žiemos metu, aplinkiniams turi būti neįmanoma jo rasti atsitiktinai. 

Kadangi vienose vietose mažos dėžutės pasimestų, o kitose didelės dėžės tiesiog netilptų ar būtų per lengvai randamos, cache'ai būna skirtingų dydžių. Trumpai susipažinkite su pagrindiniais iš jų.

Nano - pats mažiausias lobiuko dydis. Maždaug centimetro dydžio metalinė dėžutė dažniausiai būna magnetinė, todėl tokius lobiukus labai patogu slėpti prie metalinių konstrukcijų - ženklų, palangių, turėklų, po suoliukais ir panašiai. Nano dydžio lobiukai dažnai sunkiausiai randami, ypač jei jie savo spalva labai sutampa su aplinka. Dažniausiai jų pilna miestų centre (pvz. Vilniaus senamiestyje), kur daug žmonių, o vietos slėpimui sunku surasti. Logbook'as - labai siauras, susuktas lapelis, dažnai - sunkiai ištraukiamas, todėl patariama turėti ką nors, kas pagelbėtų lapeliui išlįsti.

Micro - kiek didesnis, dažnai - fotojuostelės dėžutės ar panašaus dydžio lobiukas. Vietos dažniausiai taip pat užtenka tik lapeliui arba labai mažai savadarbei knygutei, kartais taip pat pasitaiko užsieniečių lobiautojų sumestų įvairios valiutos monetų.

Small (mažas) - dažniausiai tai sandarios maisto dėžutės, kuriose telpa didesnė knygelė, įmanoma rasti ir kitokių daiktų. Atminkite, jog nieko negalima pasisavinti - tik pasikeisti į atitinkamos vertės daiktus.

Regular (įprastas) - maždaug batų dėžės dydį galintis siekti lobiukas. Šio dydžio dėžutės pasitaiko jau rečiau, nes dėl didelių apimčių dažniausiai nepavyksta jų daug kur paslėpti. Tačiau paieškoję tikrai surastumėte jų didesniuose parkuose ar už miesto ribų.

Large - pačios didžiausios dėžės, viršijančios visus praeitus apibūdinimus. Pasitaiko rečiausiai.

Taip pat yra dar viena iš pagrindinių kategorijų - Others (kita). Ja sužymimi standartinių dydžių neatitinkantys lobiukai. 

Atminkite, jog cache'ų slėpėjai - labai kūrybingi. Lobiuku gali būti ne tik dėžutė, bet ir medžio šaka, akmuo su pragręžta skyle ar kiti su aplinka suderinti objektai.

Kiekvienam - pagal savo galimybes

Geocaching'as pritraukia įvairaus amžiaus bei fizinių galimybių žmones visame pasaulyje. Geocache'ina visi - tėvai su mažais vaikais, žmonės, norintys tiesiog ramiai pasivaikščioti, neįgalieji, todėl tikrai nėra taip, kad susiruošę ieškoti lobiukų turėtumėte griebti laipiojimo įrangą ir ruoštis kopimui į 20 metrų aukščio medį. Tiesa, su tuo jums gali tekti susidurti kad ir Vilniaus Vingio parke, jei pasirinkite aukščiausią paviršiaus įvertinimą.

Tam, kad žinotumėte, kuriuos lobiukus galėsite pasiimti pagal savo galimybes ir norus, visi jie yra vertinami pagal du kriterijus - sunkumą bei vietovę. Kuo daugiau žvaigždučių, tuo sudėtingiau.

Susipažinkite su įvertinimais plačiau:

Difficulty (sunkumas):

⋆ - lengvas - gali būti surastas vos per kelias minutes.

⋆⋆ - vidutinis - paieška neturėtų užtrukti ilgiau pusvalandžio.

⋆⋆⋆ - sudėtingas - reikia turėti ieškojimo patirties, gali užtrukti ir porą valandų ar ilgiau.

⋆⋆⋆⋆ - sunkus - iššūkis ir patyrusiam lobiautojui, gali reikėti kelių dienų, specialaus pasiruošimo.

⋆⋆⋆⋆⋆ - ekstremalus - labai sunkus fizinis arba protinis iššūkis, reikalaujantis specialių žinių ar gebėjimų.

Terrain (paviršius):

⋆ - pritaikytas neįgaliesiems, paviršius prie lobiuko lygus, su danga (asfaltuotas, grįstas ar pan.), kelionė - trumpesnė nei kilometro.

⋆⋆ - pritaikytas ir mažiems vaikams, netoli nuo pagrindinių takų, nėra didelių reljefo pokyčių, kelionė - trumpesnė nei 2 kilometrai.

⋆⋆⋆ - nerekomenduojamas mažiems vaikams, lobiukas nutolęs nuo takų, vieta gausiai apaugusi, dideli reljefo pokyčiai, žygis - ilgesnis, nei 3 kilometrai.

⋆⋆⋆⋆ - rekomenduojama tik entuziastams, lobiukas toli nuo pagrindinių takų, gali būti labai dideli reljefo pokyčiai (lipant privaloma naudotis ir rankomis), stipriai apaugę augalais, kelionė - ilgesnė nei 16 kilometrų, gali prireikti nakvynės netoli lobiuko vietos.

⋆⋆⋆⋆⋆ - ekstremaliai sudėtingas paviršius - privaloma papildoma įranga (valtis, kopimo įranga ar pan.)

Skirtingi lobiukų tipai - kad būtų dar įdomiau!

Iki šiol minėjau įprastą lobiavimo scenarijų, tačiau ne visuomet užteks atvykti į vietą ir iškart tikėtis surasti cache'ą. Kai kurie lobiukai jums bus tikras iššūkis.

Susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiais trimis cache'ų tipais:

• Tradicinis cache'as - žalia dėžute žemėlapyje žymimas lobiukas. Tai ir bus jau aprašytas paprasčiausias variantas - turite pasiekti nurodytas koordinates, o būdami vietoje susirasti dėžutę su logbook'u. Didesniuose konteineriukuose galite rasti daiktų mainymui. Šio tipo lobiukai, ypač - nedidelio sunkumo, yra pats tinkamiausias pradžios taškas naujokams, norintiems surasti pirmuosius savo lobius.

• Multi-cache'as - tai kelių etapų lobis. Atvykę į nurodytas koordinates turėsite užduotį ką nors rasti, suskaičiuoti ar panašiai. Tai - pirmasis etapas, kurį įvykdę turėsite keliauti į kitą lokaciją. Vietovių, kurias gali tekti aplankyti, gali būti ne tik dvi, bet ir daugiau. Galiausiai, visose lokacijose įvykdę reikiamas užduotis turėtumėte gauti galutinės slėptuvės koordinates arba užuominą, ir tik ten bus konteineriukas su logbook'u. Žemėlapyje multi-cache'ai žymimi geltonomis dėžutėmis.

• Mystery (mistinis) cache'as - šio tipo lobiukų taip paprastai rasti nepavyks. Jums teks skaityti aprašymą, kuriame tikriausiai ir bus užduotis. Galbūt reikės analizuoti kažkokį tekstą, bandyti išspręsti galvosūkius, ieškoti paslėptų QR kodų nuotraukose, rasti vietovę pagal fotografuotą vaizdą, atpažinti garsus ar panašiai. Tai - daugiausia laisvės lobiukų kūrėjams suteikianti kategoriją. Šių lobiukų užduotis, jei tik įmanoma, rekomenduojama išsispręsti namie prieš einant į paiešką.

Asmeninė patirtis

Geocaching'u susidomėjau 2012-ųjų gegužę. Sudėtinga būtų papasakoti nuo ko viskas prasidėjo, bet didžiausios įtakos tam turėjo klasiokai. Nuo to laiko esu radęs truputį virš 100 lobių. Tai - labai mažas skaičius, kurį kai kurie sugeba pasiekti ir per mėnesį. Taip yra todėl, jog per visą laiką vos tris ar keturias dienas buvau paskyręs tik geocaching'ui. 

Tai gali tapti vos ne kasdiene ar kassavaitine veikla, arba tai gali būti papildomu užsiėmimu, kai norisi tiesiog gražią dieną praleisti gamtoje ar, galbūt, patyrinėti ką nors naujo apylinkėse. Būtent antrąjį kelią pasirinkau aš, todėl dažniausiai surandu geocache'us, kurie yra „pakeliui“ vaikštinėjant ar keliaujant su draugais.

Tiesa, nors geocaching'u ir neužsiimu dažnai, yra buvę visko - teko išgirsti ir siūlymų iškviesti apsaugą, paskambinti policijai, buvome lobiuko vietoje susidūrę ir su patyrusiais, daugiamečiais lobiautojais, kurie padėjo ieškoti. Nutikimų daug, ir kad ir kokie jie bebūtų, tai - geri prisiminimai iš tikrai ne veltui prašvaistytų dienų sėdint namuose.

Kol kas mano asmeninėje rastų cache'ų suvestinėje - kai kurie Vilniaus, Trakų, Medininkų bei Kauno lobiukai. Šį gyvenviečių sąrašą planuoju nuolatos plėsti.

Patarimai iš asmeninės patirties - išeidami bet kur visada turėkite pakrautą telefoną bei tušinuką, o jei geocaching'as nebus tos dienos pagrindinė veikla, o rankų nusiplauti nelabai bus kur, būtinai prigriebkite ir vienkartinių pirštinių arba kokių nors maišelių. Gali būti, jog net ir neplanuodami geocache'inti, užsimanysite prigriebti kokį nesunkų lobiuką pakeliui.

Taigi, jei nuspręsite prisidėti prie vis labiau populiarėjančio aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdo, viskas ko reikia - užsiregistruoti, atsisiųsti programėlę į telefoną, ir išeiti į lauką. Būtinai prikalbinkite prisijungti ir draugų - taip bus ne tik linksmiau, greičiau, bet ir viskas neatrodys taip įtartinai.

Šylant orams atrasti savo gimtąsias apylinkes kitu kampu tikrai taps įdomia pramoga. O vėliau galėsite keliauti ir į tolesnes vietoves... Atraskite Lietuvą bei pasaulį kartu su „Geocaching“!

Oficialus puslapis

Lietuvių bendruomenė („Facebook“ puslapis)

Cache'ų žemėlapis

Skaityti toliau...

Foto-reportažas: Vilniaus senamiestis ir žymūs miesto objektai

Kaip ir žadėjau, pristatau dar vieną foto-reportažą. Šįkart iš mano gimtojo miesto Vilniaus senamiesčio, 1994 metais įtraukto į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, bei žymių miesto objektų. Jūsų akims - 26 nuotraukos iš Lietuvos sostinės.

Garsusis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Aplinka prie Operos ir baleto teatro bėgant metams vis prastėja - daugelyje vietų šaligatvio plytos suskilinėjusios, įgriuvusios, žmones džiuginęs fontanas nebetvarkomas, primėtytas šiukšlių

Vinco Kudirkos aikštėje stovintis paminklas, skirtas Lietuvos Respublikos himno autoriui

Skaityti toliau...

Foto-video-reportažas - „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje

Liepos 9-ąją man teko galimybė apsilankyti Kernavėje vykstančiose „Gyvosios archeologijos dienose“. Šiame festivalyje galima sutikti daugybę amatininkų, pamatyti, kaip kuriami įvairūs daiktai, sužinoti norimos informacijos apie juos.

Atsiprašau dėl vaizdo įrašo kokybės, tačiau neturiu galimybės filmuoti aukšta raiška, todėl viską fiksavau tuo, kuo galėjau - mobiliuoju telefonu.

Kernavės piliakalnių vaizdas

Grojimas akmenimis

Kauladirbių „stovykla“

Skaityti toliau...

Foto-reportažas - Vilnius iš aukštai

Rugsėjo pirmąją, visai neplanuotai, teko pabūti Vilniaus televizijos bokšte ir paimti keletą nuotraukų iš aukštai. Deja, su savimi gero fotoaparato neturėjau, todėl teko naudotis mobiliuoju telefonu. Nors nedidelė raiška, bet, manau, visai neblogai išėjo. Todėl tai, ką pavyko užfiksuoti, pristatau šiame mini-fotoreportaže.

Prieš pradedant fotoreportažą, norėčiau pateikti duomenis apie šį „milžiną“:

• Bokštas pradėtas statyti 1974 metais, o veikti pradėjo nuo 1981 m.
• Bokšto svoris - 25000 tonų
• Televizijos bokšto bendras aukštis siekia 326,5 metro, o vidurinioji dalis - 160 metrų.
• Vidurinėje dalyje įsikūręs besisukantis restoranas „Paukščių takas“

TV bokštas iš toli

Vilniaus televizijos bokštą tikriausiai galima vadinti lengviausiai randamu pastatu. Jei aplink nėra aukštų pastatų, jį pastebėti galima net iš kelių šimtų metrų atstumo.

Patekti į televizijos bokštą galima pro „Telecentro“ pastatą. Čia esančioje aikštelėje taip pat stovi kryžiai ir paminklas žuvusiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją.

„Telecentro“ pastatas su televizijos bokštu fone

Kryžiai žuvusiems atminti

Paminklas su žuvusiųjų pavardėmis

Nors TV bokštą rasti yra ypač lengva, kažkas nepagailėjo pinigų ir prismaigstė tris (jei neklystu) lenteles su nuorodomis. Sekant paskui jas yra prieinami laiptai, kuriais užlipus galima pamatyti „Telecentro“ kieme esančią skulptūrą. Priešingoje pusėje atsiveria kelias su gražiai sutvarkyta aplinka. Einant keliu patenkama į apatinį televizijos bokšto aukštą, kuriame galima nusipirkti bilietus ir apžiūrėti ekspoziciją.

Skulptūra „Telecentro“ kieme

Kelias iki TV bokšto

Bilietų kainos, žinoma, užkeltos. Už paprastą kelionę liftu teko sumokėti 9 litus, kadangi pateikiau moksleivio pažymėjimą. Suaugusiems šis ausis užgulantis „malonumas“ kainuoja 21 litą.

Tačiau vien dėl vaizdo viršuje pirkti bilietą apsimoka. Vilnius-tourism.lt teigia, kad „esant giedram orui Vilniaus ir jo apylinkių panoramą galima matyti 50km spinduliu“. Nežinau, koks matomumas buvo rugsėjo pirmąją, tačiau jo pilnai užteko gražiam vaizdui išvysti. Apie gerą matomumą informavo liftu visus pakelianti moteris, kai dar nebuvome pakilę iki viršaus.

Toliau, manau, kad komentarų nebereikia. Tiesiog pateikiu tai, kas matėsi viršuje:

Ir dar keletas besisukančio restorano „Paukščių takas“ interjero nuotraukų:

Na ir bendras verdiktas. Jei nebuvote - būtinai kada nors užeikite. Tik žiūrėkite, kad tądien nebūtų stipraus lietaus ar rūko, nes mažai ką pamatytumėte.

Skaityti toliau...

Šventoji: rytoj grįžtu

Kaip bebūtų gaila, viskas turi ir pradžią, ir pabaigą. Rytoj baigiasi
mano atostogos šventojoje. Čia beveik visą laiką buvo geras oras
(išskyrus vakar). Bet laikas grįžti, nes mano galvoje sukiojasi naujos
svetainės kūrimo idėjos...

Skaityti toliau...

Šventoji: jau savaitė

Taigi, Šventojoje aš jau savaitę. Čia labai smagu. Žiauriai geras
oras, jūra labai rami. Ambrozijos koncerte buvo labai smagu,
nufilmavau keletą jų muzikinių numerių. Be to, prieš porą dienų buvau
Titaniko gimtadienyje. Apie tai artimiausiame pranešime.

Skaityti toliau...

Šventoji: karšta vasara

Rašau iš paplūdimio, nes ten, kur apsistojau kažkodėl nelabai veikia
interneto ryšys. Oras puikus, tiksliau nuostabus. Vanduo, jei galima
taip išsireiksti, karštas kaip arbata (truputį atvėsusi :-) ). Vakar
buvau truputį toliau nuo Šventosios - keliavau į Neringą ir
prifilmavau daugybę puikių vaizdų, iš kurių tikiuosi sukurti trumpą
YouTube tipo filmą.
Taigi, šiandien dar turiu bilietus į Ambroziją, tad apie tai dar
parašysiu ateityje.

Skaityti toliau...

Šventoji: kelionė prasideda

Taigi, rytoj aš išvažiuoju į Šventąją ir pradedu atnaujinti savo blogą iš ten. Todėl įspėju, kad mano pranešimuose gali būti rašybos klaidų arba kai kurie gali iš viso nepasiekti mano blogo. Atsiprašau, jei tai atsitktų, bet tikiuosi jog viskas bus gerai. Ta proga atnaujinau savo svetainę Sims 3 Armageddon ir padariau savo pagrindinę pasaulinę svetainę adresu http://bernex.awardspace.com/ . Taigi, tai buvo paskutinis mano pranešimas iš Vilniaus liepos mėnesį. Iki!

Skaityti toliau...