Skelbimai. Bent kartais daugeliui mūsų tenka su jais susidurti. Paskelbti kažką, ar ieškoti tarp jų. Bandyti kažką parduoti, arba atvirkščiai - ieškoti, kas parduoda. Nors, aišku, nebūtinai skelbimai turi būti susiję su prekyba, juk galima ir siūlyti kokias nors paslaugas. Žinoma, kalbu apie normalius dalykus...
Skelbimų pilna visur - ant jiems skirtų lentų, gatvėse ant apšvietimo stulpų. Randame jų ir pašto dėžutėse, o kartais - ir priklijuotų lipduko pavidalu ant laiptinės durų pačioje matomiausioje vietoje, skelbiančių: „Pirksiu butą jūsų name“. Paskutinis variantas pats nemaloniausias. Gadina vaizdą ir sunku nukrapštyti.
Žinoma, mūsų laikais skelbimai, kaip ir daug kas, persikėlė į skaitmeninę erdvę. Šimtai portalų, perpildyti tūkstančiais įvairių žmonių paskelbtų įrašų laukia kiekvieno mūsų, kai tik ko nors ieškome. Nemažai žmonių renkasi patikimesnius būdus nusipirkti norimą dalyką. Perkant „iš skelbimų“ negalime sužinoti tikslios daikto būklės, patikrinti, ar jis tikrai nebuvo naudotas, neturi kokių defektų. Taip pat nežinome, ar daiktas tikrai buvo pirktas, o ne gautas įstatymus pažeidžiančiais būdais. Nors tokie pirkimai gali būti gana klastingi, skelbimuose daiktus parduoda patys žmonės, todėl jie - pigesni, o tuo susigundo išlaidauti neketinantys pirkėjai.
Kalbu pagrinde apie prekių pardavimo skelbimus, tačiau vis nepaminiu kitų kategorijų. Pavyzdžiui, darbo skelbimų, kai ieškoma darbuotojų. Taip pat verta nepamiršti pažinčių skelbimų, kai vieniši žmonės kiek pasipasakoja apie save ir tikisi sulaukti skambučio iš (galbūt) būsimosios antrosios pusės. Arba bent jau susipažinti su naujais žmonėmis.
Būtent paskutinė kategorija tapo „Bernex Projektų“ liepos mėnesį vykdyto socialinio eksperimento „varančiąja dalimi“. Kilusi idėja buvo įgyvendinta, tačiau ne bet kaip, o pasitelkus, tikriausiai, vis mažiau pastarosiomis dienomis naudojamą skelbimų formatą.
Prieš startuojant...
„Bernex Projektų“ komanda, prieš pradedant vykdyti eksperimentą, nustatė pagrindinius tikslus ir taisykles, kuriomis buvo vadovautasi.
Visų pirma, buvo nuspręsta, jog eksperimentą vykdysime 14 dienų. Skelbimų pakabinimo ir tyrimo dienos neįsiskaičiuoja. Tai, mūsų nuomone, buvo pakankamas laikotarpis viską išbandyti.
Pasirinkome jau kiek atgyvenusį skelbimų formatą - popierinius skelbimus. Jų atspausdinome 45 ir nusprendėme iškabinti prie gyvenamųjų namų laiptinių. Pagrindinė taisyklė - nenorėdami sukelti sunkumų gyventojams ar gadinti sienų aplink laiptinės įėjimus, skelbimus prisižadėjome kabinti tik ant jiems skirtų skelbimų lentų arba vietų, kur jų jau prikabinta. Radę laiptinę be jokių aplink apkabinėtų skelbimų - praleidžiame.
Eksperimentui pasirinkome Medeinos gatvę, nes ji pasirodė patogiausia tokio eksperimento vykdymui. Rinkomės vieną iš 3 žiedinių gatvių Pašilaičių mikrorajone, nes jose viską iš eilės buvo galima lengvai apeiti ratu. Taip pat komandos nariams jos buvo pakankamai gerai pažįstamos ir apeitos ne vieną kartą.
Paaiškinti skelbimo prasmę galėjo būti sudėtinga, o išduoti, jog tai - eksperimentas, dar tik kabinant skelbimus, būtų buvę kvaila. Bet koks per ankstyvas pasitarimas galėjo neigiamai paveikti suplanuotą vykdymo eigą, todėl nusprendėme, jog stebėtojų reiktų vengti ir skelbimus kabinti tik apsižvalgius, ar aplink nėra įtartinai žiūrinčių žmonių.
Specialiai eksperimentui įsigijome SIM kortelę, kurios numerį užrašėme ant skelbimų lapelių - po 6 nuplėšiamas skilteles ant kiekvieno. Į bandymus susisiekti prisižadėjome neatsakyti. Eksperimentu siekėme tik surinkti statistiką, o tai buvo vienintelis, kad ir nelabai gražus būdas tai padaryti. Pasibaigus eksperimentui, SIM kortelę su bandžiusiųjų susisiekti numeriais ir atsiųstomis žinutėmis nusprendėme nepataisomai sugadinti, taip užtikrindami, kad šie duomenys nenukeliautų toliau už šio eksperimento ribų. Duomenys buvo pašalinti ir niekur nepaliktos jų kopijos, todėl dalyvių privati informacija - telefono numeriai - negalėjo ir jokiu būdu negalės niekuomet nutekėti į viešumą.
Pagrindinius tikslus apibrėžėme du:
- Išbandyti, kaip žmonės reaguos į pažinčių skilties skelbimą prie savo namų - 14 dienų laukti bandančiųjų susisiekti ir fiksuoti jų skaičių, o pasibaigus laikotarpiui patikrinti, kiek skiltelių su numeriais rasime nuplėštų.
- Ištestuoti, kiek patikimi yra popieriniai skelbimai, palyginti jų pasiekiamumą ir ilgaamžiškumą su internetiniais skelbimais; pasibaigus eksperimentui suskaičiuoti, kiek jų vis dar kabės, o kokio skaičiaus skelbimų neberasime.
Kabinam!
Skelbimus nusprendėme kabinti besibaiginėjant pirmajam vasaros mėnesiui - birželio 29 dieną, šeštadienį. Savaitgalį pasirinkome ne veltui - daug žmonių išvyksta pailsėti, todėl mažiau šansų, jog skelbimų kabinimo procesą pastebės aplinkiniai.
Tekstas labai paprastas: „Jaunas, draugiškas vaikinas norėtų susipažinti su mergina“. Pakankamai dažnai panašaus turinio pranešimus galima išgirsti kai kurių radijo stočių pažinčių laidose. Trumpai pasakoma tai, kas norima. Žinoma, buvo galima pasirinkti ilgesnį apibūdinimą, tačiau tuomet kentėtų pasirinkto teksto dydis. Norėjosi nedidelių, tačiau dėmesį atkreipiančių lapelių.
Kabinti skelbimus atsitiktinai pradėjome nuo Medeinos g. 31 namo ir ėjome ratu pagal laikrodžio rodyklę (numerių didėjimo tvarka). Kiekvieną namą ir laiptinę, ties kuria skelbimus kabinome, kruopščiai pasižymėjome suvestinėje - tai buvo būtinas procesas tam, kad pasibaigus nustatytam laikotarpiui galėtume patikrinti ir suskaičiuoti rezultatus.
Iš tiesų, pradžioje mąstėme, jog 45 skelbimų bus per akis, nes tikrai ne prie visų laiptinių tikėjomės rasti skelbimams skirtas vietas. Tiesa, pilnai taip ir nebuvo, tačiau vietų jiems neradome vos keliose vietose, todėl apjuosti pilnai visos gatvės nepavyko. Liko lapeliais neapkabinėti 21, 23, 25, 27 bei 29 namai.
Iš viso 45 skelbimai buvo prikabinti prie 17 skirtingų namų, gatvėje eksperimento pradžioje kabėjo 270 plėšomų skiltelių su telefono numeriu.
Skelbimus kabinome aukščiausiose lentų vietose siekdami apsaugoti juos nuo mažamečių pasiekiamumo. Pavyzdį, kaip vaikai stovi prie laiptinės ir plėšo žemiau sukabintus kitų žmonių ar įmonių skelbimus, pamatėme kelios dienos prieš einant kabinti savuosius. Nenorėjome, kad ir eksperimentui skirti lapeliai būtų nuplėšyti panašiu būdu.
Atlikę sudėtingiausią darbą, privalėjome dvi savaites ramiausiai vykdyti kitus planus ir laukti, kol į specialiai eksperimentui paruoštą telefoną gausime žinučių. Arba negausime. To, vykdydami, nežinojome.
Ilgos laukimo savaitės...
Medeinos gatvę palikome ramybėje ir joje tikrinti skelbimų eksperimento metu neketinome. Kasdienius vaikščiojimus kas nors būtų pastebėję, o ir laiko tokiems dalykams leisti nei turėjome, nei ketinome surasti.
Specialiai eksperimentui paruoštas telefonas visą laiką buvo paliktas įjungtas, tačiau su išjungtu garsu bei vibracija. Kaip jau minėjau, reikėjo tik statistikos, todėl niekam iš bandžiusiųjų susisiekti neketinome atsakyti. Svarbiausia buvo stebėti, kad telefonas neišsikrautų, bet, kaip žinome, nieko nedarant telefonų baterijos gali prietaisus laikyti įjungtus ilgą laiką, todėl didelių problemų dėl to nekilo.
Apie vykdomą eksperimentą vos kartą labai nedaug prasitariau vienam žmogui, tačiau nenurodžiau jokios informacijos apie tai, kas iš tiesų buvo daroma. Per visą laikotarpį niekas, išskyrus „Bernex Projektų“ komandos narius, prisidėjusius prie eksperimento vykdymo, nežinojo apie jokius skelbimus. Tai padėjo surinkti tikslius duomenis.
Pirmąją dieną nesulaukėme nei vieno pranešimo, tačiau laimės akimirka nušvito vos prasidėjus antrajam vasaros mėnesiui, liepos 1-ąją. Sulaukėme vienos žinutės. Realiai, pasiekėme vieną iš tikslų - skelbimai neliko visiškai nepastebėti, o tai jau šį tą reiškė.
Asmeniškai pasakysiu, jog porą kartų buvo kilęs didelis noras atrašyti ir susipažinti su žinutę parašiusiu asmeniu. Deja, tai būtų buvęs nusižengimas mūsų sukurtoms taisyklėms, todėl to nepadariau. Be to, nebuvo įmanoma žinoti, ar skelbimu iš tiesų susidomėjo, ar tai tik buvo reakcija į kiek netradicinį skelbimo tekstą. Taip pat, iš vienos žinutės, žinoma, nieko apie rašiusįjį sužinoti nepavyktų.
Kad ir kaip būtų gaila, deja, tai ir buvo vienintelis pranešimas, kurį gavome. Daugiau per visą eksperimento laikotarpį nesulaukėme bandžiusiųjų susisiekti. Tačiau eksperimento vykdymo laikui pasibaigus liko atlikti dar vieną svarbų dalyką - pereiti per visus skelbimus ir suskaičiuoti rezultatus.
Didysis tyrimas
Kaip ir buvome planavę anksčiau, peržiūrėti, kaip laikosi skelbimai, nusprendėme lygiai dviems savaitėms jiems iškabėjus be priežiūros ir tikrinimų. Liepos 14 dieną, apsiginklavę tiksliu namų ir laiptinių sąrašu, išžygiavome atgal į Medeinos gatvę.
Prie kiekvienos laiptinės, ant kurios buvome pakabinę, ieškojome dviejų dalykų - ar yra skelbimas, o jei yra, kiek skiltelių su numeriais buvo nuplėšta.
Iš tiesų, nors skelbimus tikrai pakankamai stipriai pritvirtinome prie skelbimų lentų, lygiai dviejų trečdalių jų neberadome! Šis skaičius kiek nustebino. Iš 45 skelbimų atrasti pavyko vos 15. Kai kuriose vietose jie, matyt, buvo likę kažkur giliai po naujai iškabintais pranešimais. Nemažai kur, panašu, buvo atliktas ir skelbimų lentų „valymas“ - matėsi tik sluoksnis visai naujai iškabintų reklaminių žinučių. Senieji, o tarp jų - ir eksperimento pranešimai, tikriausiai buvo pašalinti siekiant sumažinti senų iškabų kiekį ir palikti vietos naujiems.
Skelbimas neypatingai sudomino praeivius. Viso radome 15 lapelių, tai yra, 90 skiltelių su numeriais. Vos 2 iš jų buvo nuplėštos. Aišku, kokioje būsenoje buvo likę skelbimai iki jiems dingstant, deja, sužinoti nebebuvo įmanoma. Gal tarp jų buvo ir daugiau nuplėštų skiltelių.
Pateikiu žemėlapį visų vietų, kuriose kabėjo skelbimai. Raudonai pažymėtos laiptinės, kuriose skelbimų per patikrinimą neberadome, o žaliai - ten, kur skelbimai liepos 14-ąją vis dar kabėjo.
Tik ant vieno iš namų sugebėjo išlikti visi 3 pakabinti skelbimai, kituose - po 2 ar po 1. Aštuoni namai eksperimento pabaigoje jų išvis nebeturėjo.
Tai visgi... kaip?
Įvertinus eksperimento rezultatus, galima teigti, jog internetiniai skelbimai tikrai yra labiau patikimi. Bent jau žinosite, jog jūsų žinutė niekur nedings, o liks skelbimų portale tiek laiko, kiek norėsite. Popieriniai skelbimai, kaip pastebėjome, pakankamai greitai dingsta iš jiems skirtų vietų. Jie yra tikrai ne tokie ilgaamžiai kaip virtualioje erdvėje palikti pranešimai.
Be to, nors ir skelbimų internete daugiau, ir jie dažnai įsimaišo tarp daugybės kitų, panašaus tipo pranešimų, prisiminkime, jog internetinių skelbimų portalų auditorija nepalyginamai didesnė nei daugiaaukštyje name gyvenančių žmonių, kurių daugelis skelbimus prie įėjimų tiesiog praeina ignoruodami.
Taip pat, ištestavę šį pažinčių būdą galime drąsiai teikti: ieškoti naujų pažinčių pasitelkus popierinius skelbimus - nepatartina ir ne tik kiek keista, bet ir gana kvaila. Prarasite daug laiko juos gamindami, kabindami, o priklausomai nuo spausdintų skelbimų kiekio - išleisite ir atitinkamai pinigų. Norintiems susipažinti, patartumėme pasiieškoti kitų būdų bei vietų. Šansai tikrai turėtų būti didesni :)
