Nemokami renginiai sostinėje, kurių nevalia praleisti [Bernex@Vilnius]

Šiandien tinklaraštyje pradedu naują straipsnių ciklą, susijusį su savo mylimiausia vieta visoje Lietuvoje - gimtuoju Vilniumi. Nuo pat gimimo, beveik dvidešimtmetį, gyvenu sostinėje ir drąsiai vadinu save tikru vilniečiu. Mažai belikę vietų, kuriose šiame mieste dar nesu buvęs. Mažai yra tradicinių miesto renginių, kuriuose dar nesu dalyvavęs. Nuolat domiuosi miesto plėtra, naujais projektais, planuojamais pokyčiais, todėl Bernex@Vilnius cikle rašysiu būtent su miestu ir gyvenimu jame susijusiomis temomis.

Šįkart straipsnis orientuotas į tuos, kurie Vilniuje gyvena neseniai, arba į miestą atvyksta retai. Arba jei esate žiaurus namisėda ir nesidomite, kas vyksta mieste. Pateiksiu 10 renginių, vykstančių Vilniuje, kurie yra nemokami (arba dalinai nemokami), vyksta po atviru dangumi ir kasmet pritraukia daugybę žmonių.

„Vilnius Music Week“

Artimiausia data: 2014 rugsėjo 5-7 d.

„Vilnius Music Week“ - tarptautinis muzikos festivalis, vykstantis rudens pradžioje. Visą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, kiekvieną vakarą net keliose scenose, išdėliotose per visą Gedimino prospektą, o taip pat ir prie festivalio prisijungiančiose uždarose erdvėse (klubuose, kavinėse ir pan.) vyksta nemokami įvairių muzikos grupių (daugiausia - įvairių roko bei elektroninės muzikos žanrų) koncertai. 

Išsirinkti lengva, nes kiekvieną valandą vyksta bent po kelis skirtingų grupių koncertus. Tereikia nuspręsti, į kur eiti, arba, kaip dažnai darau pats, eiti prie visų scenų iš eilės ir ieškoti, kur norisi užsibūti ilgiau. Pasibaigus koncertams Gedimino prospekte, kiekvieną festivalio dieną vainikuoja didieji žymių užsienio arba Lietuvos grupių koncertai Katedros aikštėje.

Mano nuomone, tai - geriausias iš Vilniuje vykstančių renginių, kurio laukti (ir tikrai ne tik aš) pradedu iškart pasibaigus praeitų metų renginiui. Truputį gaila, jog renginys vyksta ne vasarą, o jau pasibaigus atostogoms, rugsėjo pirmąjį savaitgalį, tačiau įsisukus į renginio sūkurį visi darbai ir problemos tikrai nublanksta.

„Vilnius Music Week 2012“ (VIDEO)
„Vilnius Music Week 2013“ (VIDEO)

„Kultūros naktis“ (seniau - „Tebūnie naktis“)

Artimiausia data: 2014 birželio 20-21 d.

„Jokių šansų rutinai!“ - skelbia šio kultūros festivalio organizatoriai. Ir iš tiesų, kasmet nuo 2007-ųjų „Kultūros naktis“ pasiūlo daugiau nei šimtą skirtingų nemokamų renginių visame Vilniaus centre. Pasikultūrinti į Vilniaus gatves viso išlekia daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių. Sostinė atgyja ir pasineria į didžiulę kultūros renginių fiestą, trunkančią visą vakarą ir dalį nakties.

Muzika, šokiai, teatro vaidinimai, kinas, fotografija, šiuolaikinis menas, įvairūs performansai, instaliacijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės - tik spėkite dairytis ir dalyvauti.

Patarimas iš patirties: geriausia į renginį vykti su asmeniniu transportu, paliekant automobilį kad ir tolokai nuo renginių vietos. Nors renginio naktį įprastai važinėja ir naktinis transportas, jis būna perpildytas, todėl stotelėje gali tekti ilgai palūkėti. Bet kokiu atveju, transporto problemos tikrai nublanksta prieš įspūdžius, kuriuos paliks „Kultūros naktis“.

„Kultūros naktis 2012“ (VIDEO)

„Sostinės dienos“

Artimiausia data: 2014 rugsėjo 5-7 d.

Tomis pačiomis dienomis kartu su „Vilnius Music Week“ vyksta ir dar vienas renginys, tik jis šurmuliuoja kiek anksčiau - nuo ryto iki kol prasideda muzikos savaitės koncertai. „Sostinės dienos“ - didžiausia Vilniaus miesto šventė, organizuojama nuo 1993 m.

Gedimino prospektas virsta tikra pramogų zona - vizualiųjų menų ekspozicijos, dailininkų parodos, įvairūs meno dirbiniai, daugybė gardėsių, lauko ir stalo žaidimai, sporto renginiai ir dar daugiau.

Pagrindinėse scenose taip pat vyksta veiksmas - orkestrų, chorų, šokių grupių pasirodymai, knygų pristatymai, spektakliai - tris dienas, nuo pat ryto iki vakaro.

„Gatvės muzikos diena“ (GMD)

Artimiausia data: 2014 gegužės 17 d.

Andrius Mamontovas 2007-aisiais Vilniuje inicijavo pirmąją „Gatvės muzikos dieną“. Jau kitąmet ši šventė pradėjo plisti į kitus Lietuvos miestus bei miestelius, o dabar skamba nebe tik Lietuvos, bet ir kai kurių užsienio valstybių gatvėse.

Likus beveik dviems mėnesiams jau pradėjo girdėtis aidai iš šių metų GMD renginių Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šilutėje, Trakuose, Visagine, tačiau, kaip visuomet, daugiausia atlikėjų pasirodys būtent Lietuvos sostinės gatvėse. 

Profesionalūs muzikantai bei mėgėjai miestų aikštes, gatves ir skverus, kaip ir kasmet, užplūs trečiąjį gegužės šeštadienį. Nepraleiskite tikros muzikos šventės šalies sostinėje arba savo mieste.

Sakurų žydėjimas

Artimiausia data: 2014 balandį/gegužę

Tai - vienintelis šiame sąraše esantis neoficialus renginys. Čia neskamba muzika, nevyksta jokie teatro ar šokėjų pasirodymai, tačiau pažiūrėti šio įvykio suplūsta minios.

2001-aisiais Vilniuje, Neries pakrantėje netoli Baltojo tilto, šalia „Swedbank“ terasos įkurtas japoniškų vyšnių - sakurų - sodas. Ši vieta didžiausio dėmesio susilaukia pavasarį, kai visi medžiai pražysta baltai rausvais žiedais. Daugybė žmonių skuba pasifotografuoti arba praleisti dieną sėdint sakurų parkelyje po medžiais.

Sunku pasakyti, kada tiksliai šį grožį galima pamatyti, tačiau įprastai medžiai Vilniuje pražysta balandžio pabaigoje - gegužės pirmosiomis dienomis. Geriausias būdas sužinoti kada tai vyksta - stebėti socialinius tinklus arba pagrindinius naujienų portalus, kurie nepraleidžia progos nusiųsti savo fotografų vaizdams įamžinti.

„BeePositive“ tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis

Artimiausia data: 2014 spalis
„BEEpart“ nuotr.

Kasmet Pilaitės mikrorajonas nušvinta naujomis spalvomis. Čia organizuojamas vienintelis Lietuvoje tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis. Profesionalūs menininkai bei kūrybingi ir idėjų nestokojantys žmonės kviečiami eksponuoti savo darbus, tačiau jie turi atitikti pagrindinę sąlygą - šviesti patys arba būti kaip nors apšviesti.

Stengiamasi, kad šis renginys taptų kuo interaktyvesnis, todėl į kai kurias instaliacijas įtraukiami ir lankytojai. O visi, atvykstantys į festivalį, kviečiami pasiimti ką nors šviečiančio ar atspindinčio šviesą.

Ši šviesų šventė vyksta rudenį, spalio mėnesį, tarp senojo Pilaitės kelio ir „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių.

Šv. Patriko diena

Artimiausia data: 2015 kovas

Nors tai - tradicinė airių šventė, tačiau ji jau spėjo įsitvirtinti visame pasaulyje. Lietuva, žinoma, ne išimtis. Kasmet šv. Patriko dienos savaitgalį Vilniuje, Užupyje, vyksta tikra airiška šventė su muzika, šokiais, valgiais bei airišku „Guinness“ alumi.

Tačiau svarbiausias ir laukiamiausias šventės akcentas - žalia spalva kasmet nusidažanti Vilnelė. Renginio organizatoriai teigia, jog upės dažymui naudojami dažai yra tikrai nekenksmingi aplinkai, taigi gamtos mylėtojai neturėtų dėl šio įvykio panikuoti. Geriau išeiti ir pasižvalgyti į tikrai įdomų kontrastą tarp ryškios upės spalvos ir miesto aplinkos.

Europos diena (savaitgalis)

Artimiausia data: 2015 gegužės 9-11

Gegužės mėnesį vyksta dar vienas renginys Vilniaus centre. Tai - Europos diena, kuri švenčiama ne vieną dieną, o visą savaitgalį.

Europos dienų metu Gedimino prospektas virsta tikra europietiško maisto virtuve po atvirų dangumi. Restoranų mugė kviečia paskanauti įvairių šalių nacionalinių valgių. 

Šventės metu taip pat netrūksta įvairių kitų veiklų - viktorinų, diskusijų, muzikinių pasirodymų, parodų.

Kalėdos sostinėje

Artimiausia data: 2014 gruodis

Vardijant daugybę žmonių pritraukiančius sostinės renginius būtų didžiulė klaida nepaminėti šventinio žiemos sezono. Jau tampa tradicija, jog kasmet, nuo pat gruodžio pradžios Vilnius tampa tikra Lietuvos Kalėdų sostine.

Didžiausios Lietuvoje eglės, šventiniais papuošimais iškabinėtos sostinės gatvės, 3D projekcijos ant Vilniaus arkikatedros sienų ar varpinės bokšto, didžiausia stilizuota Kalėdų egle tampantis televizijos bokštas, kalėdinis traukinukas, šventinis miestelis, naujametiniai fejerverkai bei daugybė kitų renginių visą šventinį laikotarpį laukia vilniečių bei visų sostinės svečių.

„Kalėdos Vilniuje 2012“ (VIDEO)

Kaziuko mugė

Artimiausia data: 2015 kovas

Kaziuko mugės pristatinėti, tikriausiai, net nebūtina. Tai - didžiausias tautodailininkų, meistrų, gamintojų sambūris, į sostinę pritraukiantis pusę milijono lankytojų.

Vieni čia atvyksta su tikslu ko nors nusipirkti, kiti - tiesiog pasižvalgyti. Žmonių srautai - milžiniški, sostinės gatvės gyvos kaip niekad.

Mugė rengiama kasmet kovo pirmomis dienomis. Nors mugė ilgą laiką visiems asocijavosi su Vilniumi, ji sparčiai išplito ir į kitus Lietuvos didmiesčius bei miestelius.

Daugiau informacijos apie šiuos bei kitus Vilniuje vykstančius renginius galite rasti puslapyje Vilnius-events.lt

Skaityti toliau...

Idėjos vienišam Valentino vakarui

Štai ir priartėjo Valentino dienos vakaras. Vieniems tai - graži šventė, praleidžiama su antrosiomis pusėmis, kiti, tarp jų ir aš, į ją žiūri kaip į dar vieną komercinį triuką. O dar kitiems ši diena yra pakankamai nemaloni ir nelaukiama, arba tiesiog praignoruojama.

„Valentino dieną švęsti verta!“ - skelbia didžiausias prekybos centrų tinklas Lietuvoje, ir čia pat siūlo „prisipažinti, kad myli“. Bene visos didesnės parduotuvės pasitinka raudonspalviais niekučiais apkrautomis ištisomis lentynomis. Televizijos siūlo romantinių komedijų vakarus, žinių laidos skelbia naujienas, jog kai kuriuose restoranuose nebeliko nerezervuotų staliukų, išparduoti bilietai į spektaklius, įvairius renginius.

Atrodo, jog nešvęsti - tiesiog neįmanoma. Tačiau ką daryti, kai nėra su kuo švęsti..?

Pateikiu keletą idėjų bei patarimų, kaip šį vakarą neliūdėti, o nuveikti ką nors naudingo ar įdomaus.

Pasveikinkite kitus

Jei nešvenčiate Valentino dienos, tai nereiškia, jog jos nešvenčia ir kiti. Pasveikinkite kitus, kad ir trumpąja žinute, arba, jei nenorite sveikinti konkrečių žmonių, bent jau parašykite bendrą pranešimą socialiniuose tinkluose. Šis būdas yra prasčiausiai vertinamas ir turbūt pats nenuoširdžiausias, bet tai mažiausia ką galite padaryti, jei nenorite leisti pinigų ar minėti šios dienos rimčiau.

Šuo atveju net ir smulkiausia dovanėlė ar žodinis pasveikinimas realybėje gali pagerinti požiūrį į jus ir tiesiog pagerinti santykius tarp draugų. Būkite draugiški.

Išmokite ką nors naujo

Kam eikvoti visą vakarą depresuojant ir nieko neveikiant, jei galite nuveikti ką nors naudingo? Praleiskite laiką mokydamiesi ko nors naujo. Pavyzdžiui, išmokite gaminti kokį nors naują patiekalą. Jei net negalite pagalvoti apie maisto ruošimą, pasiimkite, ką rasite šaldytuve, ir eikite ko nors naujo išmokti į interneto platybes. 

Tutorial'ų internete begalybė - nuo darbo įvairiomis programomis iki jogos pratimų, nuo fotografijos ir kompozicijos iki psichologijos subtilybių. Galbūt susidomėsite kuo nors nauju, kas taps jūsų mėgstamiausiu gyvenimo hobiu, o viso to pradžia bus vienišas Valentino dienos vakaras? Svarbu - nešvaistykite laiko veltui.

Atsiribokite nuo socialinių tinklų srauto

Per Valentino dieną socialiniai tinklai lūžta nuo daugybės su šia švente susijusių pranešimų. Jei laimingų porelių nuotraukų kupinas srautas jums jau varo depresiją, pats laikas šį vakarą atsiriboti nuo socialinių tinklų. Geriau perkelkite pasišnekėjimus su draugais į pokalbių programas arba susirašinėkite sms žinutėmis.

Be to, atsiribojimas nuo Facebook'o tikrais stipriai įtakos ir vakaro praleidimo naudą. Patikėkite, socialiniai tinkai suryja tikrai daug laiko, kurį galite išnaudoti žymiai geriau. O, be to, atsiriboti siūlau tik vienam Valentino vakarui, juk per tiek laiko tikrai nieko neprarasite ar liksite kažko nesužinoję...

Pasidarykite filmų vakarą

Jau seniai norėjote pasižiūrėti ką nors naujo? Sulaukėte pasiūlymų iš draugų, ką būtų verta pamatyti, bet niekaip neradote laiko? Galbūt šiandien būtent tas vakaras?

Čiupkite užkandžių, sėskite prie televizoriaus ar kompiuterio ir mėgaukitės! Niekur nereikės eiti, ir neiššvaistysite vakaro tiesiog sėdėdami ir nieko neveikdami. Taip pat, jei literatūrą mėgstate labiau, galite praleisti laiką su mėgstama knyga.

Jei iš šių dalykų niekas netraukia, susiraskite kitų pramogų. Jų - begalės. Apsidairykite ir tikrai susirasite ką nors.

Susisiekite su taip pat vienišais draugais

Jūs garantuotai neesate vienintelis, neturintis poros ir nešvenčiantis šio vakaro. Peržvelkite adresatų sąrašą telefone ir pasiieškokite tų, kurie tikrai gali jaustis panašiai kaip jūs. Būtinai susisiekite su jais - galbūt pavyks susigalvoti kokių nors pramogų.

Neatmeskite ir priešingos lyties atstovių(-ų). Tarp jų irgi gali būti šiuo metu nuobodžiaujančių žmonių. Juk tai bus tik paprastas, didelės reikšmės neturintis pokalbis, o ne kažkokios meilės paieškos. Tiesiog linksmai pabendrausite ir abiems pusėms šis vakaras taps linksmesniu.


Turite savo vienišo Valentino vakaro praleidimo pasiūlymų? Pasidalinkite komentaruose! :)

Skaityti toliau...

„Euras 2015“ - Android programėlė būsimam perėjimui prie naujos valiutos

Ne paslaptis, jog euro įvedimas Lietuvoje sparčiai artėja. Naujoji valiuta mūsų piniginėse atsirasti gali jau nuo kitų metų pradžios. Koks perėjimas laukia visų mūsų? Ar lengvai priprasime prie naujos valiutos kasdieniuose atsiskaitymuose?

Tam, kad „susigyventi“ su euru po perėjimo būtų kuo paprasčiau, „MainBex“ pristato naują programėlę „Euras 2015“. Ją atsisiųsti jau gali visi išmaniųjų įrenginių su „Android“ turėtojai.

Kurdami šią programėlę, vadovavomės trimis pagrindiniais tikslais:

1. Programėle privalo būti paprasta naudotis.
2. Ji turi talpinti savyje pagrindinę informaciją apie perėjimą bei apie pačią valiutą.
3. Informacija turi būti pateikta kuo trumpiau ir suprantamiau.

Šiandien viešai pristatome pirmąją programėlės „Euras 2015“ versiją, kuri taps pagalbininku kiekvienam naudotojui.

Vos įsijungę programėlę rasite patogų ir greitą valiutų konverterį. Galėsite greitai sužinoti, kiek konkreti litų suma atitinka eurų, ar atvirkščiai. Šis litų-eurų konverteris visuomet yra pirmasis langas vos atvėrus programėlę, taigi labai greitai išsitraukę savo išmanųjį telefoną galėsite pasižiūrėti, kiek eurų tektų sumokėti už norimą prekę ar paslaugą.

Programėlėje taip pat gausu naudingos informacijos. Čia galėsite susipažinti su planuojamu euro įvedimo scenarijumi Lietuvoje, susipažinti su nauja valiuta - monetų bei banknotų išvaizda, sužinoti, kuriose šalyse veikia euro valiuta, rasti vertės atitikimo lentelę - koks euro monetų ar banknotų nominalas kokią sumą litais atitinka. 

Kaskart įsijungę programėlę taip pat matysite vis skirtingą įdomų faktą apie euro valiutą. Ką simbolizuoja euro simbolis? Kurios šalys yra įsivedusios eurą neoficialiai? Kuriais metais pasirodė pirmieji popieriniai eurai? Atsakymus į šiuos bei kitus klausimus taip pat sužinosite naudodamiesi „Euras 2015“.

Informacija programėlėje bus nuolat atnaujinama remiantis naujai priimtomis perėjimo nuostatomis.

„Euras 2015“ - nepakeičiamas pagalbininkas perėjimo į naują valiutą laikotarpiu! Paprastai, patogiai bei lengvai rasite jums reikalingą informaciją vienoje vietoje.

Programėlė prieinama visiems išmaniųjų telefonų su „Android“ operacine sistema naudotojams (būtina versija - 2.2 ar naujesnė). Ją atsisiųsti galite iš parduotuvės „Google Play“. Programėlė nemokama.

Radote netikslumų? Turite pasiūlymų? Susisiekite su mumis el. paštu:

Skaityti toliau...

Autoriaus žinutė. Kokia šio tinklaraščio ateitis?

Projektas startavo 2008 metų vasario 9 dieną. Nors prieš šią dieną buvo bandymų kurti tinklaraštį bei kitokius mini-projektus kitur, būtent šią dieną laikau tarsi savo internetinių projektų pradžia. Nuo jos, galima sakyti, prasidėjo visas mano internetinis kelias, turėjęs didelės įtakos ir realybėje.

Banaliai nuskambės, bet, visgi, kiek daug visko pasikeitė per tuos metus... 2008-aisiais buvau „žalias“ daugybėje sričių, kurias dabar išmanau vis geriau. Laikiau tinklaraščio erdvę įvairioms sapalionėms, kreipiau dėmesį į tinklaraščio įrašų kiekį, ir visiškai nesirūpinau nei temomis, nei įrašų kokybe. Tik po poros metų susivokiau, jog taip - nieko nebus. Pradėjau rašyti didesnės apimties įrašus kitokiomis temomis, atsisakiau „tik sau įdomių“ įrašų.

Negaliu to neigti - tinklaraštis man davė tikrai labai daug. Gal, tiksliau, tinklaraščio bei socialinio tinklo „Twitter“ bendras „komplektas“. Pasakysiu taip - būtent šios erdvės man labai pasitarnavo realybėje. Tik dėka tinklaraščio stipriai ištobulinau savo lietuvių kalbos žinias, kurios nuolatos pasitarnauja įvairioje veikloje. O tik dėka „Twitter“ galiu džiaugtis galimybe jau antrą sezoną darbuotis prie vieno didžiausių televizinių projektų Lietuvoje.

Deja, nors ne vieną kartą žadėjau sau ir kitiems, jog netrukus vėl pradėsiu aktyviau rašyti straipsnius, privalau pagaliau pripažinti vieną dalyką - pastaraisiais metais, o ypač - šių metų pabaigoje, tinklaraštis yra leisgyvis. Pernai parašyta vos 13 pranešimų.

Kokios šio rezultato priežastys? Pagrindinių jų yra bent trejetas.

Visų pirma - idėjų stoka. Tai pirmas dalykas, sustabdęs mane nuo aktyvaus įrašų rašymo. Tiesiog išseko mintys, apie ką plačiau būtų galima parašyti, o, tiksliau, kas būtų įdomu ne tik man, bet ir skaitytojams. Nedidelės mintys nusėdo į „Twitter“, taip sustojo ir Tumblr sistemoje kurtas mini-tinklaraštis. Tiesa, pastaraisiais mėnesiais susidariau nedidelį sąrašą temų, kuriomis, manau, parašyčiau visai įdomiai. Tačiau nuo rugsėjo - nei vieno įrašo. Taigi, kas nutiko?

Čia išlenda antroji priežastis - didžiulis laiko trūkumas. Bent jau šiuo laikotarpiu susidėjo du dideli dalykai - universitetas ir televizijos projekto veikla. Visa tai užokupavo didžiulę dalį laisvalaikio. O paskutinių laisvų valandų nesinori eikvoti sėdint prie kompiuterio ir rašant ilgus straipsnius. Daug mieliau tuo laiku išeinu pabendrauti su pažįstamais žmonėmis.

Tiesa, verta paminėti ir trečiąją priežastį. Per daugiau nei 5 metus tinklaraščio veiklos, iš jo visiškai nieko neuždirbau. Taip, minėjau, jog naudos gavau, ir labai daug, tačiau verta įvertinti ir kitus dalykus. Lankomumas yra palyginti nedidelis, komentarai rašomi labai retai, pajamos iš rodomos reklamos - nulinės, paramos būdais per visą laikotarpį nepasinaudojo nei vienas žmogus. O už viską tenka mokėti - ir už failų talpinimą (nors ir pakankamai nedaug), ir už internetinį adresą, kartais atsiranda ir papildomų išlaidų. Realiai, leisti daugybę laiko rašant straipsnius, o už tai negaunant atlygio ir dar rizikuojant, jog straipsnis liks beveik nepastebėtas (kaip atsitiko, pavyzdžiui, su skelbimų ir pažinčių socialiniu eksperimentu, užėmusio tikrai daug laiko) kuo toliau, tuo labiau nebesinori. Trumpai tariant, visiškai dingsta entuziazmas.

Kaip ir paaiškinau šios situacijos priežastis, o dabar konkrečiai - kokie yra mano planai šioje erdvėje?

Galiu pasakyti tiek, kad tinklaraštis nemirs ir tikrai nebus uždarytas. Tai yra mano asmeninė ir pagrindinė erdvė saviraiškai, todėl tikrai neketinu jos atsisakyti.

Atvirai pasakius, yra vienas didelis planas. Jau seniai planuoju pasukti kita linkme: nuo ilgų ir kai kada nuobodžių tekstinių straipsnių - prie spalvingesnio ir interaktyvesnio turinio. Mano nuomone, nuotraukos bei video yra pagrindinė turinio ateitis, bent jau šioje erdvėje. Kas konkrečiau - kol kas nesakysiu, nors apie tai daug mąstyta ir planuota jau seniai. Galiu paminėti tik tiek, jog tai būtų tikrai daugiau nei įprasti iki šiol buvę pranešimai iš įvairių renginių.

Tačiau šie planai irgi stoja dėl vienos priežasties - kad galėčiau pasukti į kitą, man ir priimtinesnę, ir ateityje žymiai labiau reikalingesnę erdvę, reikia geresnės įrangos nei mobilusis telefonas. O tam, žinoma, reikia atliekamų lėšų, kurių šiuo metu nėra.

Apibendrinus pasakysiu taip - iki tol, kol pasirūpinsiu geros kokybės įranga, ši erdvė tikriausiai liks tokia pat - leisgyvis tinklaraštis su kartais pasirodančiais įrašais. Galiu užtikrinti, jog ir tinklaraštis, ir, žinoma, domenas www.bernex.lt išliks ir iš interneto niekur nedings dar daugybę metų, o po truputį viskas ir toliau bus pildoma, nors tikrai ne taip sparčiai, kaip senais laikais. O vėliau, startavus naujai erdvei, tinklaraštis veiks „šalia“ arba pati naujoji erdvė veiks šio tinklaraščio pagrindu. Nors didelių prošvaisčių pokyčiams artimiausiu metu kol kas nėra, bet tikiuosi, jog su šiais planais labai ilgai neužtruksiu.

Bet kokiu atveju, dėkoju visiems, kurie bent kartais apsilankote čia ir paskaitote mano įrašus! :)

Kviečiu tapti Bernex.lt erdvės gerbėjais „Facebook“ tinkle, kur būtinai pranešiu ne tik apie naujus įrašus, bet ir apie ateities pasikeitimus, kai tik jų bus :)

Skaityti toliau...

„Vilnius Music Week 2013“ pasirodymai (video)

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniuje vyko bene didžiausi miesto renginiai, kasmet sutraukiantys minias žmonių. Taip, kalbu būtent apie „Sostinės dienas“ bei antrus metus iš eilės atvirose miesto erdvėse vykstantį festivalį „Vilnius Music Week“.

Pateikiu pirmąjį vaizdo įrašą. Tai - trumpos grupių „Electric Lady“, „Proper Heat“, „Keymono“ ir „Twnkl“ pasirodymų ištraukos, tam, kad prisimintumėte, o jei nebuvote - sužinotumėte, ką praleidote :)

Antrojoje dienoje nedalyvavau, tačiau trečiojoje buvau ir vaizdais iš jos (kartu ir Bernardinų sodo atidarymo) pasidalinsiu kiek vėliau. Video dar tik pradėtas kurti, o laisvo laiko daug neturiu, taigi, tikslios datos nepasakysiu.

Skaityti toliau...

Oficialiai pristatyti „Samsung Galaxy Note 3“ bei „Galaxy Gear“

Rugsėjo 4-osios vakare Berlyne surengtas „Samsung UNPACKED“ renginys, kuriame pristatyti nauji „Samsung“ prietaisai. Informacija pasitvirtino - oficialiai anonsuotas „Galaxy Note 3“ planšetinis telefonas, „Galaxy Gear“ išmanusis laikrodis bei nauja „Galaxy Note 10.1“ planšetinio kompiuterio versija.

„Galaxy Note 3“

Planšetinis telefonas pasirodys su 5,7 colių full HD raiškos Super AMOLED ekranu, sveria 168 gramus. Priekinė kamera - 13 MP, kai kuriuose modeliuose galinti filmuoti net 4K raiška. Priekinė kamera - 2 MP. Vidinė atmintis - 32 GB arba 64 GB, yra vieta atminties kortelei. Modelis pasirodys su 3 GB RAM atminties, 3200 mAh talpos baterija, naujausia Android 4.3 versija.

„Note 3“ pristatomas su atnaujintu „S Pen“. Nuo šiol su jo pagalba bus galima atlikti daug daugiau funkcijų. Palaikę virš ekrano ir paspaudę, atversite specialų meniu, kuriame galėsite atlikti įvairias funkcijas, pavyzdžiui, nupiešę stačiakampį ant bet kurios ekrano vietos ir pasirinkę programą, ji atsivers nubrėžto stačiakampio dydžio.

„Multivision“ funkcija leis sudėti šalia kelis „Note 3“ telefonus ir žiūrėti vieną vaizdo įrašą išplečiant per visų telefonų ekranus, taip sudarant vieną didelį ekraną. Aišku, telefono kraštai, kad ir sumažinti, neleis mėgautis pilnai vientisu ekrano plotu.

„Galaxy Gear“

Tai - „Samsung“ pristatomas išmanusis laikrodis, kuris pastoviai bus susijungęs su išmaniuoju „Galaxy Note 3“, „Galaxy Note 2“, „Galaxy S3“ ar „Galaxy S4“ telefonu, ekrane rodys naujausias žinutes, pranešimus iš soc. tinklų, galėsite naudotis įvairiomis programėlėmis.

Laikrodyje įmontuotas 800 MHz procesorius, 1,63 colių Super AMOLED ekranas, 1,9 MP kamera, 4 GB vidinės atminties, 512 MB RAM, 315 mAh baterija, galinti laikrodį išlaikyti veikiantį daugiau nei parą.

Su laikrodžiu galėsite ir skambinti - jame įmontuoti du mikrofonai bei garsiakalbis. Visos šios funkcijos leis atlikti svarbiausius veiksmus netraukiant telefono iš kišenės. Laikrodis prekyboje pasirodys 6 skirtingų spalvų.

Pasaulinė šių prietaisų prekyba prasidės rugsėjo 25 dieną 149 šalyse.

Skaityti toliau...

Popieriniai skelbimai ir... pažintys! (socialinis eksperimentas)

Skelbimai. Bent kartais daugeliui mūsų tenka su jais susidurti. Paskelbti kažką, ar ieškoti tarp jų. Bandyti kažką parduoti, arba atvirkščiai - ieškoti, kas parduoda. Nors, aišku, nebūtinai skelbimai turi būti susiję su prekyba, juk galima ir siūlyti kokias nors paslaugas. Žinoma, kalbu apie normalius dalykus...

Skelbimų pilna visur - ant jiems skirtų lentų, gatvėse ant apšvietimo stulpų. Randame jų ir pašto dėžutėse, o kartais - ir priklijuotų lipduko pavidalu ant laiptinės durų pačioje matomiausioje vietoje, skelbiančių: „Pirksiu butą jūsų name“. Paskutinis variantas pats nemaloniausias. Gadina vaizdą ir sunku nukrapštyti.

Žinoma, mūsų laikais skelbimai, kaip ir daug kas, persikėlė į skaitmeninę erdvę. Šimtai portalų, perpildyti tūkstančiais įvairių žmonių paskelbtų įrašų laukia kiekvieno mūsų, kai tik ko nors ieškome. Nemažai žmonių renkasi patikimesnius būdus nusipirkti norimą dalyką. Perkant „iš skelbimų“ negalime sužinoti tikslios daikto būklės, patikrinti, ar jis tikrai nebuvo naudotas, neturi kokių defektų. Taip pat nežinome, ar daiktas tikrai buvo pirktas, o ne gautas įstatymus pažeidžiančiais būdais. Nors tokie pirkimai gali būti gana klastingi, skelbimuose daiktus parduoda patys žmonės, todėl jie - pigesni, o tuo susigundo išlaidauti neketinantys pirkėjai.

Kalbu pagrinde apie prekių pardavimo skelbimus, tačiau vis nepaminiu kitų kategorijų. Pavyzdžiui, darbo skelbimų, kai ieškoma darbuotojų. Taip pat verta nepamiršti pažinčių skelbimų, kai vieniši žmonės kiek pasipasakoja apie save ir tikisi sulaukti skambučio iš (galbūt) būsimosios antrosios pusės. Arba bent jau susipažinti su naujais žmonėmis.

Būtent paskutinė kategorija tapo „Bernex Projektų“ liepos mėnesį vykdyto socialinio eksperimento „varančiąja dalimi“. Kilusi idėja buvo įgyvendinta, tačiau ne bet kaip, o pasitelkus, tikriausiai, vis mažiau pastarosiomis dienomis naudojamą skelbimų formatą.

Prieš startuojant...

„Bernex Projektų“ komanda, prieš pradedant vykdyti eksperimentą, nustatė pagrindinius tikslus ir taisykles, kuriomis buvo vadovautasi.

Visų pirma, buvo nuspręsta, jog eksperimentą vykdysime 14 dienų. Skelbimų pakabinimo ir tyrimo dienos neįsiskaičiuoja. Tai, mūsų nuomone, buvo pakankamas laikotarpis viską išbandyti.

Pasirinkome jau kiek atgyvenusį skelbimų formatą - popierinius skelbimus. Jų atspausdinome 45 ir nusprendėme iškabinti prie gyvenamųjų namų laiptinių. Pagrindinė taisyklė - nenorėdami sukelti sunkumų gyventojams ar gadinti sienų aplink laiptinės įėjimus, skelbimus prisižadėjome kabinti tik ant jiems skirtų skelbimų lentų arba vietų, kur jų jau prikabinta. Radę laiptinę be jokių aplink apkabinėtų skelbimų - praleidžiame.

Eksperimentui pasirinkome Medeinos gatvę, nes ji pasirodė patogiausia tokio eksperimento vykdymui. Rinkomės vieną iš 3 žiedinių gatvių Pašilaičių mikrorajone, nes jose viską iš eilės buvo galima lengvai apeiti ratu. Taip pat komandos nariams jos buvo pakankamai gerai pažįstamos ir apeitos ne vieną kartą.

Paaiškinti skelbimo prasmę galėjo būti sudėtinga, o išduoti, jog tai - eksperimentas, dar tik kabinant skelbimus, būtų buvę kvaila. Bet koks per ankstyvas pasitarimas galėjo neigiamai paveikti suplanuotą vykdymo eigą, todėl nusprendėme, jog stebėtojų reiktų vengti ir skelbimus kabinti tik apsižvalgius, ar aplink nėra įtartinai žiūrinčių žmonių.

Specialiai eksperimentui įsigijome SIM kortelę, kurios numerį užrašėme ant skelbimų lapelių - po 6 nuplėšiamas skilteles ant kiekvieno. Į bandymus susisiekti prisižadėjome neatsakyti. Eksperimentu siekėme tik surinkti statistiką, o tai buvo vienintelis, kad ir nelabai gražus būdas tai padaryti. Pasibaigus eksperimentui, SIM kortelę su bandžiusiųjų susisiekti numeriais ir atsiųstomis žinutėmis nusprendėme nepataisomai sugadinti, taip užtikrindami, kad šie duomenys nenukeliautų toliau už šio eksperimento ribų. Duomenys buvo pašalinti ir niekur nepaliktos jų kopijos, todėl dalyvių privati informacija - telefono numeriai - negalėjo ir jokiu būdu negalės niekuomet nutekėti į viešumą.

Pagrindinius tikslus apibrėžėme du:

1. Išbandyti, kaip žmonės reaguos į pažinčių skilties skelbimą prie savo namų - 14 dienų laukti bandančiųjų susisiekti ir fiksuoti jų skaičių, o pasibaigus laikotarpiui patikrinti, kiek skiltelių su numeriais rasime nuplėštų.
2. Ištestuoti, kiek patikimi yra popieriniai skelbimai, palyginti jų pasiekiamumą ir ilgaamžiškumą su internetiniais skelbimais; pasibaigus eksperimentui suskaičiuoti, kiek jų vis dar kabės, o kokio skaičiaus skelbimų neberasime.

Kabinam!

Skelbimus nusprendėme kabinti besibaiginėjant pirmajam vasaros mėnesiui - birželio 29 dieną, šeštadienį. Savaitgalį pasirinkome ne veltui - daug žmonių išvyksta pailsėti, todėl mažiau šansų, jog skelbimų kabinimo procesą pastebės aplinkiniai.

Tekstas labai paprastas: „Jaunas, draugiškas vaikinas norėtų susipažinti su mergina“. Pakankamai dažnai panašaus turinio pranešimus galima išgirsti kai kurių radijo stočių pažinčių laidose. Trumpai pasakoma tai, kas norima. Žinoma, buvo galima pasirinkti ilgesnį apibūdinimą, tačiau tuomet kentėtų pasirinkto teksto dydis. Norėjosi nedidelių, tačiau dėmesį atkreipiančių lapelių.

Kabinti skelbimus atsitiktinai pradėjome nuo Medeinos g. 31 namo ir ėjome ratu pagal laikrodžio rodyklę (numerių didėjimo tvarka). Kiekvieną namą ir laiptinę, ties kuria skelbimus kabinome, kruopščiai pasižymėjome suvestinėje - tai buvo būtinas procesas tam, kad pasibaigus nustatytam laikotarpiui galėtume patikrinti ir suskaičiuoti rezultatus.

Iš tiesų, pradžioje mąstėme, jog 45 skelbimų bus per akis, nes tikrai ne prie visų laiptinių tikėjomės rasti skelbimams skirtas vietas. Tiesa, pilnai taip ir nebuvo, tačiau vietų jiems neradome vos keliose vietose, todėl apjuosti pilnai visos gatvės nepavyko. Liko lapeliais neapkabinėti 21, 23, 25, 27 bei 29 namai.

Iš viso 45 skelbimai buvo prikabinti prie 17 skirtingų namų, gatvėje eksperimento pradžioje kabėjo 270 plėšomų skiltelių su telefono numeriu.

Skelbimus kabinome aukščiausiose lentų vietose siekdami apsaugoti juos nuo mažamečių pasiekiamumo. Pavyzdį, kaip vaikai stovi prie laiptinės ir plėšo žemiau sukabintus kitų žmonių ar įmonių skelbimus, pamatėme kelios dienos prieš einant kabinti savuosius. Nenorėjome, kad ir eksperimentui skirti lapeliai būtų nuplėšyti panašiu būdu.

Atlikę sudėtingiausią darbą, privalėjome dvi savaites ramiausiai vykdyti kitus planus ir laukti, kol į specialiai eksperimentui paruoštą telefoną gausime žinučių. Arba negausime. To, vykdydami, nežinojome.

Ilgos laukimo savaitės...

Medeinos gatvę palikome ramybėje ir joje tikrinti skelbimų eksperimento metu neketinome. Kasdienius vaikščiojimus kas nors būtų pastebėję, o ir laiko tokiems dalykams leisti nei turėjome, nei ketinome surasti.

Specialiai eksperimentui paruoštas telefonas visą laiką buvo paliktas įjungtas, tačiau su išjungtu garsu bei vibracija. Kaip jau minėjau, reikėjo tik statistikos, todėl niekam iš bandžiusiųjų susisiekti neketinome atsakyti. Svarbiausia buvo stebėti, kad telefonas neišsikrautų, bet, kaip žinome, nieko nedarant telefonų baterijos gali prietaisus laikyti įjungtus ilgą laiką, todėl didelių problemų dėl to nekilo.

Apie vykdomą eksperimentą vos kartą labai nedaug prasitariau vienam žmogui, tačiau nenurodžiau jokios informacijos apie tai, kas iš tiesų buvo daroma. Per visą laikotarpį niekas, išskyrus „Bernex Projektų“ komandos narius, prisidėjusius prie eksperimento vykdymo, nežinojo apie jokius skelbimus. Tai padėjo surinkti tikslius duomenis.

Pirmąją dieną nesulaukėme nei vieno pranešimo, tačiau laimės akimirka nušvito vos prasidėjus antrajam vasaros mėnesiui, liepos 1-ąją. Sulaukėme vienos žinutės. Realiai, pasiekėme vieną iš tikslų - skelbimai neliko visiškai nepastebėti, o tai jau šį tą reiškė.

Asmeniškai pasakysiu, jog porą kartų buvo kilęs didelis noras atrašyti ir susipažinti su žinutę parašiusiu asmeniu. Deja, tai būtų buvęs nusižengimas mūsų sukurtoms taisyklėms, todėl to nepadariau. Be to, nebuvo įmanoma žinoti, ar skelbimu iš tiesų susidomėjo, ar tai tik buvo reakcija į kiek netradicinį skelbimo tekstą. Taip pat, iš vienos žinutės, žinoma, nieko apie rašiusįjį sužinoti nepavyktų.

Kad ir kaip būtų gaila, deja, tai ir buvo vienintelis pranešimas, kurį gavome. Daugiau per visą eksperimento laikotarpį nesulaukėme bandžiusiųjų susisiekti. Tačiau eksperimento vykdymo laikui pasibaigus liko atlikti dar vieną svarbų dalyką - pereiti per visus skelbimus ir suskaičiuoti rezultatus.

Didysis tyrimas

Kaip ir buvome planavę anksčiau, peržiūrėti, kaip laikosi skelbimai, nusprendėme lygiai dviems savaitėms jiems iškabėjus be priežiūros ir tikrinimų. Liepos 14 dieną, apsiginklavę tiksliu namų ir laiptinių sąrašu, išžygiavome atgal į Medeinos gatvę.

Prie kiekvienos laiptinės, ant kurios buvome pakabinę, ieškojome dviejų dalykų - ar yra skelbimas, o jei yra, kiek skiltelių su numeriais buvo nuplėšta.

Iš tiesų, nors skelbimus tikrai pakankamai stipriai pritvirtinome prie skelbimų lentų, lygiai dviejų trečdalių jų neberadome! Šis skaičius kiek nustebino. Iš 45 skelbimų atrasti pavyko vos 15. Kai kuriose vietose jie, matyt, buvo likę kažkur giliai po naujai iškabintais pranešimais. Nemažai kur, panašu, buvo atliktas ir skelbimų lentų „valymas“ - matėsi tik sluoksnis visai naujai iškabintų reklaminių žinučių. Senieji, o tarp jų - ir eksperimento pranešimai, tikriausiai buvo pašalinti siekiant sumažinti senų iškabų kiekį ir palikti vietos naujiems.

Skelbimas neypatingai sudomino praeivius. Viso radome 15 lapelių, tai yra, 90 skiltelių su numeriais. Vos 2 iš jų buvo nuplėštos. Aišku, kokioje būsenoje buvo likę skelbimai iki jiems dingstant, deja, sužinoti nebebuvo įmanoma. Gal tarp jų buvo ir daugiau nuplėštų skiltelių. 

Pateikiu žemėlapį visų vietų, kuriose kabėjo skelbimai. Raudonai pažymėtos laiptinės, kuriose skelbimų per patikrinimą neberadome, o žaliai - ten, kur skelbimai liepos 14-ąją vis dar kabėjo.

Tik ant vieno iš namų sugebėjo išlikti visi 3 pakabinti skelbimai, kituose - po 2 ar po 1. Aštuoni namai eksperimento pabaigoje jų išvis nebeturėjo.

Tai visgi... kaip?

Įvertinus eksperimento rezultatus, galima teigti, jog internetiniai skelbimai tikrai yra labiau patikimi. Bent jau žinosite, jog jūsų žinutė niekur nedings, o liks skelbimų portale tiek laiko, kiek norėsite. Popieriniai skelbimai, kaip pastebėjome, pakankamai greitai dingsta iš jiems skirtų vietų. Jie yra tikrai ne tokie ilgaamžiai kaip virtualioje erdvėje palikti pranešimai. 

Be to, nors ir skelbimų internete daugiau, ir jie dažnai įsimaišo tarp daugybės kitų, panašaus tipo pranešimų, prisiminkime, jog internetinių skelbimų portalų auditorija nepalyginamai didesnė nei daugiaaukštyje name gyvenančių žmonių, kurių daugelis skelbimus prie įėjimų tiesiog praeina ignoruodami.

Taip pat, ištestavę šį pažinčių būdą galime drąsiai teikti: ieškoti naujų pažinčių pasitelkus popierinius skelbimus - nepatartina ir ne tik kiek keista, bet ir gana kvaila. Prarasite daug laiko juos gamindami, kabindami, o priklausomai nuo spausdintų skelbimų kiekio - išleisite ir atitinkamai pinigų. Norintiems susipažinti, patartumėme pasiieškoti kitų būdų bei vietų. Šansai tikrai turėtų būti didesni :)

Skaityti toliau...

Greitųjų autobusų Vilniuje testas

Liepos 1-ąją į Lietuvos sostinės gatves pirmą kartą išriedėjo greitaisiais maršrutais važiuojantys autobusai. Iš viso sukurtos 6 greitosios linijos, kuriomis važiuojantys autobusai nestoja visose stotelėse, naudojasi specialiai jiems skirta autobusine transporto juosta, todėl nuvyksta greičiau nei įprastieji. 

„Bernex Projektų“ komanda pačią pirmąją reformos dieną 11 val. ryto sėdo į greituosius autobusus ir testavo, kaip jie laikosi grafiko, klausėsi žmonių atsiliepimų apie pasikeitimus bei stebėjo bendrą viešojo transporto vaizdą Vilniuje.

Tvarkaraščiai ir realybė

Pagrindinis uždavinys - palyginti, kaip greitieji autobusai turi važiuoti pagal tvarkaraštį, o kaip važiuoja iš tiesų. Tam buvo pervažiuoti keturi maršrutai (1G, 3G, 4G, 5G) pilna trasa bei vienas (2G) dalimi trasos. Prieš pat kelionę du laikrodžiai buvo nustatyti pagal day.lt laikrodį. Taip siekta kuo tikslesnės informacijos.

Pirmasis testuoti pasirinktas 5 greitasis autobusas. 11:43 pajudėjęs iš Skalvių stotelės, 12:14 jis pasiekė Senosios plytinės stotelę. Autobusas kelionės tikslą pasiekė per 31 minutę. Išvykęs pagal grafiką laiku, maršrutą autobusas įveikė minute greičiau. Aišku, tokiu laiku gatvės buvo pakankamai tuščios. Didžiausias atotrūkis nuo tvarkaraščio - 3 minutės. Lizdeikos, Vilniaus universiteto bei Gedimino technikos universiteto stoteles autobusas pravažiavo, nes keleivių, norinčių įlipti/išlipti, nebuvo. Tai, žinoma, turėjo įtakos ir kelionės trukmėje.

Iš Saulėtekio nuspręsta keliauti iki Pilaitės 4 greituoju autobusu. Išvykęs 12:20, autobusas Bitėnų stotelę pasiekė 12:59. Didžiausias atotrūkis - 4 minutės. Autobusas sustojo ir Piliakalnio stotelėje ir paėmė tris keleivius, nors iš tiesų stoti neturėjo. Kelionė truko 4 minutėmis ilgiau nei žadėta, viso - 39 minutes.

Su persėdimais pasiekus Santariškes, išbandytas 1 greitasis autobusas, pasižymintis mažiausiu kiekiu stotelių - vos 13. Iš Santariškių žiedo autobusas išriedėjo 14:29, kelionės tikslą - stotį - pasiekė 14:57. Didžiausias  atotrūkis nuo grafiko - 2 minutės. Galutinėje stotelėje atsidūrė minute anksčiau. Iš viso - 28 minutės.

Nuvykę šalia oro uosto, sėdome į ten važinėjantį 3G. Nors pradžioje autobusas kiek lėtokai važiavo ir atsiliko nuo grafiko maždaug 3-4 minutėm, iki pabaigos susitvarkė ir tikslą pasiekė vos minutę vėliau nei skelbta. Kelionės nuo oro uosto iki Fabijoniškių trukmė - 34 minutės.

Paskutinis maršrutas, kurį nusprendėmė ištestuoti - 2G. Jis išbandytas prasidėjus kamščiams mieste ir ne iki galo. Autobusas atvyko laiku, 18:20, o Žemynos stotelę Pašilaičiuose (testo galutinį tašką) pasiekė minute anksčiau. 

Viskas atrodo labai gerai, tiesa? Na, iš tiesų ne viskas taip gerai, kaip atrodo...

Nutikimai ir pastebėjimai

Autobusai vėluojantys vos porą minučių, greitai nuvežantys iki reikiamos vietos pagal grafiką. Kad ir kaip tobulai gali atrodyti šios lentelės, verta paminėti, jog ne viskas ėjosi taip gerai.

Visų pirma, daugybė žmonių aplipo stulpus nagrinėdami greitųjų autobusų pravažiuojamas gatves. Kodėl? Nes nebuvo kam padėti žmonėms susigaudyti. Žadėtieji savanoriai, kurie, apsiginklavę viešojo transporto schemomis, turėjo padėti susirasti optimaliausią naują maršrutą, nepasirodė. Važiuodami visais maršrutais sekėme stoteles. Niekur jokių pagalbininkų pamatyti nepavyko.

Taip pat, dėl autobusų vairuotojų kaltės, gal pusvalandį teko praleisti Pilaitėje. Net pora greitųjų autobusų nusuko ir sustojo ne toje stotelėje, kurioje turėjo. Jie pasirinko senąją Papilėnų stotelę, nors specialiai greitiesiems kitoje gatvėje, nors ir netoli, įrengta nauja Papilėnų stotelė. Schemoje žemiau žaliai pažymėtas kelias, kuriuo turi važiuoti 4G, raudonu - kuriuo važiavo liepos 1-ąją.

Panašu, jog kai kurie greitieji arba labai daug vėlavo, arba neatvyko. Prieš paskutinį, 2G autobuso testą, nusprendėme tuo pačiu autobusu nuvykti ir iki stoties. 17:39 jau stovėjome Lazdynų stotelėje, kurioje už 5 minučių turėjo pasirodyti greitasis autobusas. Deja, nieko nesulaukę iki pat 17:50, pasirinkome alternatyvą - 16 troleibusą. Ilgesnė kelionė, bet tuo metu nebuvo iš ko daugiau rinktis.

Stotyje nuo 18:09 „Bernex Projektų“ komanda jau laukė 18:12 turėsiančio pasirodyti greitojo autobuso. Deja, artimiausiais, kuris atvyko, ir buvo ištestuotas, stotelėje pasirodė 18:20. Kyla klausimas, ar tai buvo tas pats 18:12 turėjęs važiuoti autobusas, ar pagal grafiką atvykęs greitasis, turėjęs važiuoti būtent 18:20? Lentelės duomenis pateikiau pagal antrąjį variantą.

Žmonių atsiliepimai

Buvo neįmanoma neišgirsti žmonių atsiliepimų dėl viešojo transporto pokyčių. Tiesa, kritiką daugiausia žarstė vyresniojo amžiaus keleivės. Nemažai jų stotelėse bei pačiuose autobusuose gana garsiai kalbėjosi apie neigiamus pokyčius. Neradusios su kuo pasikonsultuoti, jos kreipėsi į spaudos kioskų darbuotojus, nes pagalbininkų savanorių, kaip jau minėjau, gatvėse nebuvo.

Dažnai iš keliaujančiųjų skambėjo klausimai „o ar šitas stoja ... stotelėj?“. Šiuo atveju tokiems žmonėms padėti bandė su transporto pertvarkomis labiau susipažinę vilniečiai.

Tiesa, dauguma keleivių, akivaizdu, iš anksto susipažino su pokyčiais. Jie nesigilino į autobusuose pakabintas stotelių lenteles, transporto schemas, o ramiausiai važiavo iš taško A į tašką B, be jokių problemų įlipdami ir išlipdami norimose stotelėse. Kai kurie iš greitųjų buvo tiesiog perpildyti žmonių.

Pavyko nugirsti ir labai teigiamų atsiliepimų, tokių kaip „o, po 20 minučių jau vietoj“ ir panašiai. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Na, to ir buvo galima tikėtis. Panaši situacija buvo ir interneto komentaruose. Tiesa, ten kritikuojančiųjų sistemą buvo daugiau, o ja besidžiaugiančių - vienetai. Nors niekas jos dar nebuvo išbandęs.

Bendra asmeninė nuomonė

Transporto reforma buvo žadama jau ilgą laiką ir ji buvo būtina norint optimizuoti Vilniaus viešojo transporto sistemą ir mažinti nuostolius. Greitieji maršrutai paliko, sakyčiau, tikrai neblogą įspūdį (išskyrus problemas, kilusias, kai suintensyvėjo eismas vakare). Kadangi viešuoju transportu važinėju beveik kasdien ir nuolat naudojuosi 30 dienų bilietų, negaliu vertinti pasikeitusių kainų. Jas palieku apibūdinti tiems, kurie nenaudoja mėnesio bilietų. 

Persėdimų sistemos irgi nekritikuosiu - jau ilgą laiką būtent tokiu būdu patekdavau į reikiamas vietas, todėl, šiuo atveju, tai daryti tampa dar patogiau. Čia įžvelgiu tik pliusą. Aišku, verta atsižvelgti, jog yra ir sunkiai paeinančių žmonių, kuriems persėdimai - vargas.

Turiu pripažinti, kad, bent jau vasaros grafiku, šie atnaujinimai, man, asmeniškai, patiko. Kas bus rudenį, kai paintensyvės automobilių srautas, sugrįš visi ilsėtis dabar išvykę žmonės, studentai bei moksleiviai pradės važinėti į mokymo įstaigas? Tai pamatysime vos už porų mėnesių. Tačiau akivaizdu, kad vis dar yra kur sistemą tobulinti.

Skaityti toliau...

„Samsung Premiere 2013“ renginio trumpa apžvalga

Birželio 20-osios vakarą Londone Samsung surengė dar vieną pristatomąjį renginį. Šįkart - „Samsung Premiere 2013“, kurio metu buvo pristatyti nauji Galaxy ir ATIV serijos prietaisai. Šiame įraše - trumpai apie juos.

Galaxy prietaisai

Pristatytieji naujieji Galaxy serijos nariai - tai jau oficialiai anonsuotos Galaxy S4 versijos - Mini, Zoom ir Active.

Galaxy S4 mini - tai mažesnė Galaxy S4 įrenginio versija, pasižymėsianti mažesniu ekranu (kai kurių optimaliu vadinamu 4,3 colio dyžio), 1,7 GHz dviejų branduolių procesoriumi, 8 MP kamera, fiksuojančia full HD vaizdo įrašus. Tai - kiek supaprastinta ir sumažinta, versija, kuri, taip pat, pasižymės ir kiek mažesne kaina.

Kiek daugiau dėmesio pristatyme skirta Galaxy S4 Active. Tai telefonas, pasižymintis atsparumui vandeniui (iki 1 metro ir 30 minučių buvimo vandenyje) ir dulkėms. Pristatymo metu surengtas ir vandens atsparumo testas. Telefonas buvo įmestas į vandens pripildytą akvariumo tipo dėžę.

Ištrauktu prietaisu renginio vedėjas vėliau fotografavo susirinkusius žurnalistus. Tiesa, liečiamasis ekranas po vandeniu nefunkcionuoja, todėl Samsung įdiegė specialų režimą, kai garso mygtukai panaudojami kameros režime. Taip galima fotografuoti vaizdus nedideliame vandens gylyje. Telefonas taip pat pasižymi ne liečiamais, o fiziniais mygtukais žemiau liečiamojo ekrano.

Trečiasis Galaxy S4 šeimos narys - Galaxy S4 Zoom. Tai pirmasis telefonas, turintis kamerą su 10 kartų optiniu priartinimu. Įdiegti sensoriai taip pat padės išlaikyti gerą nuotraukų kokybę net ir esant prastam apšvietimui. Kamera pasižymės ir 25 nuotraukų režimais.

Prietaisas, dėl kurio tinkamo pavadinimo - telefonas ar fotoaparatas - funkcijų sąrašas tuo nesibaigia. Kadangi visų pirma didžiausias dėmesys buvo skirtas fotografavimui, dar viena savybė - galimybė greitai nufotografuoti nuotrauką pokalbio metu ir iškart ją persiųsti kitam.

Visi šie trys prietaisai buvo anonsuoti pastarosiomis savaitėmis. Tačiau Samsung pristatė ir dar vieną, apie kurį sklido tik gandai. Galaxy NX - tai naujoji Galaxy Camera, fotoaparato su Android sistema, versija.

Šįkart kamera - 20,3 megapikselių, galinti fiksuoti full HD vaizdo įrašus. Prietaisas taip pat pasižymės keičiamais objektyvais, 4,8 colio dydžio ekranu bei 1,6 GHz keturių branduolių procesoriumi.

ATIV prietaisai

Antroji pristatomojo renginio dalis buvo skirta ATIV serijai. Jos prietaisai pasižymi ne Android, o Windows operacine sistema, tačiau vienam prietaisui Samsung padarė išimtį.

ATIV serijoje pristatyta keletas įrenginių, tačiau bene daugiausia dėmesio skirta ATIV Q. Tai 13,3 colių dydžio hibridinis įrenginys, kuri pasižymi qHD+ ekrano raiška (3200x1800 px). Tačiau didelė staigmena - nors pagrindinė operacinė sistema yra Windows 8, akimirksniu galima įsijungti Android. Taigi problemų, kylančių dėl skirtingų operacinių sistemų, bus mažiau.

ATIV Q galima naudoti ir kaip laptop'ą, ir kaip planšetinį įrenginį. Labai paprasta išlankstyti jį iki tokios padėties, kuri jums tinka.

Tarp pristatytų prietaisų - ir ATIV TAB 3. Ši planšetė pasirodys kartu su įprasta Windows 8 operacine sistema bei nemokamai įdiegtu Microsoft Office 2013 biuro programų paketu. Planšetė kiek mažesnio, tačiau nešiojimuisi patogesnio dydžio - 10,1 colio ekrano.

Tai pagrindiniai, tačiau ne visi pristatyti produktai. Visą renginio įrašą galite peržiūrėti čia (nuo 43 minutės):

Skaityti toliau...

„Spotify“ - legalus langas į muzikos pasaulį

Jau kelios dienos kai naudojuosi nauja, neseniai Lietuvoje veikti pradėjusia muzikos platforma „Spotify“. Pripažinsiu, ja labai nesidomėjau, kol ji oficialiai nebuvo pasiekiama mūsų šalyje. Tačiau vos kelios dienos privertė mane žiauriai pamėgti „Spotify“. Jei dar nesinaudojate šia platforma, šiame įraše pabandysiu atskleisti, kodėl ji tapo kasdien naudojama programa, ir kodėl išbandę ją pamilsite ir jūs.

Viso pasaulio muzika - legaliai ir nemokamai

Kiek dainų turite savo kompiuteryje ar telefone? Kelis šimtus? Kelis tūkstančius? Na, galima lažintis, jog tikrai ne virš 20 milijonų..! Tokiu kiekiu muzikos garsėja „Spotify“. Visos jos pasiekiamos vos keliais paspaudimais, suskirstytos pagal atlikėjus bei albumus. Čia galima rasti beveik visų atlikėjų diskografijas - visus, net ir pačius naujausius, šiemet išleistus albumus bei singlus.

O jei dar paklausčiau, kaip tie keli tūkstančiai dainų atsidūrė jūsų kompiuteryje? Akivaizdu, jog piratavimas yra vienas dažniausių pasirinkimų, nes ne kiekvienas turi galimybių mokėti po dolerį už kiekvieną dainą „iTunes“ ar panašiose muzikos parduotuvėse. Dešimt dainų - 26 litai. Turbūt pritarsite, jog kaina - vienas iš faktorių, skatinančių piratavimą, o ne legalų muzikos įsigijimą.

Pagrindinis „Spotify“ bruožas tas, jog visos dainos pasiekiamos legaliai! Daugiau nebepažeidinėsite įstatymų, o savo mėgstamų atlikėjų dainų klausysitės nemokamai, beveik be apribojimų (apie juos - kiek vėliau).

Atgal prie radijo... tik kitokio

Gal ir jums kartais nesinori atrinkinėti dainų, kurių norite klausytis. Tam sugaištama laiko, o kartais ir patys galime nežinoti, ko tiksliai norime. „Spotify“ puikiai tinka ir tokiems atvejams. 

Radijo režime galite pasirinkti vieną iš 28 populiarių muzikos žanrų. Taip galėsite klausyti atsitiktine tvarka atrinktų to žanro dainų, nepatikusias tiesiog paprastai perjungti. Optimalu, kai norite greitai pasileisti muzikinį foną ką nors darydami, o taip pat atrasti naujų grupių bei gerų dainų.

Tikrai? Nemokamai?

Taip! Vos užsiregistravę, turėsite galimybę 6 mėnesius klausytis muzikos nemokamai, be laiko apribojimų. Tiesa, kas kelias dainas išgirsite trumpą, gal 15 sekundžių reklamą. Teigiama, jog pasibaigus pusmečio periodui galėsite išklausyti po 10 valandų muzikos per mėnesį. Taip, tai nedaug. Tačiau yra galimybė atsikratyti šio laiko ribojimo bei reklamų, o taip pat pagerinti garso kokybę ar net sinchronizuoti muziką su kitais įrenginiais, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu.

Yra siūlomi du mokami, tačiau tikrai nebrangiai kainuojantys planai:

• Unlimited - 3,49 eurai (~12 litų) per mėnesį - leidžia klausytis muzikos neribojamai, taip pat neberodomos ir nebegrojamos reklamos. Galite didžiuotis galimybe klausytis muzikos iš 20 milijonų dainų fonotekos visiškai legaliai ir kiek norite.
• Premium - 6,99 eurai (~24 litai) per mėnesį - leidžia ne tik klausytis muzikos neribotai ir be reklamų, bet ir suteikia galimybę sinchronizuoti dainas su visais prietaisais - mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu ir panašiai. Taip pat galite išsisaugoti dainas ir klausytis jų net be interneto prieigos. 

Internetinėse muzikos parduotuvėse (kaip „iTunes“) už dainą mokant po dolerį, 10 dainų albumas kainuotų 26 litus. „Spotify“ leidžia už dvigubai mažesnę sumą mėgautis milžiniška viso pasaulio dainų biblioteka. Todėl pasakymas „per brangu“ čia būtų visiškai nelogiškas.

Premium versiją, prieš užsisakydami, galite išbandyti 30 dienų nemokamai ir pajusti visas „Spotify“ galimybes.

Papildomos savybės

„Spotify“ nėra tik „plikas“ muzikos grotuvas. Įskiepių pagalba galite pritaikyti jį savo poreikiams. Pavyzdžiui, norint įsigilinti, apie ką dainuojama, galima įsidiegti „TuneWiki“ įskiepį ir dainos metu matyti ne tik žodžius, bet ir šiuo metu išdainuojamą jų eilutę. Deja, kai kurios muzikos įrašų platinimo kompanijos nusprendė neleisti viešinti dainos žodžių. Kam nauda iš to, sunku pasakyti.

Jei Last.fm tinkle dalinatės muzika, kurios klausotės, tereikės įsidiegti įskiepį ir toliau galėsite dalintis savo mėgiamais kūriniais. Įskiepių tikrai nemažai, tereikia pasirinkti tai, ko norite.

Vienas dalykas, kurio pasigedau - tai kiek didesnis muzikos žanrų pasirinkimas. Paieškojęs radau kiek užslėptą galimybę ieškoti pagal žanrus. Į paieškos laukelį programos viršuje įveskite:

genre:"ŽANRO PAVADINIMAS"

Žanrų sąrašą galite rasti čia. Deja, kaip pastebėjau, ne visi iš jų veikia paieškoje.

Ar verta naudotis?

Šiemet Lietuvai geri metai - atsirado tai, ką seniai naudojo visas pasaulis. „Streetview“, „Google Navigation“, dabar - „Spotify“.

Kaip ir minėjau, ši muzikos platforma mane pakerėjo. Savo savybėmis, savo fonotekos dydžiu. Tai, ko seniai reikėjo, jau čia. Nemokamai ir legaliai. Jei šiuo metu vis dar klausotės tų pačių, nelegaliai atsisiųstų dainų, o „Spotify“ vis dar neišbandėte, darote klaidą. Dabar pat pasinerkite į pasaulinę muzikos jūrą!

Atsisiųsti „Spotify“ galite iš oficialaus puslapio. Registracija trumpa, galima užsiregistruoti ir Facebook pagalba. „Spotify“ veikia visose pagrindinėse operacinėse sistemose.

Skaityti toliau...